Byloje kalba eina apie laivą „Mare Jonio“, 2020 m. iš didžiulio tanklaivio paėmusį 27 migrantus ir atvežusį juos į Italiją. Migrantai daugiau nei mėnesį buvo įstrigę Danijos tanklaivyje „Maersk Etienne“, tiek Italijai, tiek Maltai atsisakius juos priimti.
Tarp kaltinamųjų yra labdaros organizacijos „Mediterranea Saving Humans“ (MSH) vienas iš įkūrėjų Luca Casarini, laivo kapitonas ir trys įgulos nariai, įskaitant gydytoją.
Prokurorai teigia, kad migrantų gelbėjimas buvo finansiškai motyvuotas, nes praėjus keliems mėnesiams po įvykio „Maersk Etienne“ pervedė MSH 125 tūkst. eurų.
Iš D. Trumpo lūpų – komplimentų jūra G. Meloni: politikė negalėjo sulaikyti šypsenos
„Maersk“ teigimu, šie pinigai buvo skirti „padengti dalį išlaidų“, kurias patyrė gelbėjimo labdaros organizacija. Pabrėžta, kad operacijos metu „jokiu būdu“ nebuvo aptarinėjama finansinė kompensacija. MSH mokėjimą apibūdina kaip „skaidrią auką“.
Gynybos komandos teigimu, Ragūzoje vykstantis teismo procesas yra pirmasis tokio pobūdžio Italijoje. Ankstesnės pastangos patraukti baudžiamojon atsakomybėn gelbėjimo laivų įgulų narius žlugo dar prieš preliminarius posėdžius arba per juos.
Gynybos komanda antradienį vykusiame pirmajame posėdyje iškėlė keletą techninių prieštaravimų. Jie daugiausia susiję su „teisininkų, žurnalistų, vyskupų ir net parlamento narių“ pokalbių pasiklausymu. Be to, gynėjai abejojo, ar medicinos pagalbos teikimas gali būti apibrėžiamas kaip nusikalstama veika.
Kitas posėdis numatytas sausio 13 dieną.
Susiję straipsniai
Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni kraštutinių dešiniųjų vyriausybė pradėjo dirbti 2022 m., pažadėjusi sumažinti per Viduržemio jūrą į Europą atvykstančių migrantų skaičių. Ji ne kartą konfliktavo su gelbėjimo labdaros organizacijomis. Roma pripažįsta, kad gelbėjimo laivų atvežti migrantai sudaro tik nedidelį skaičių atvykstančiųjų, tačiau laiko juos „traukos veiksniu“ ir priėmė įstatymus, ribojančius laivų jūroje praleidžiamą laiką.