Tuo metu kalnų takas buvo padengtas kietu sniegu ir ledu. Šeima lipo sąlygomis, kurios „reikalauja ne tik tinkamos įrangos, bet ir patirties bei budrumo“, rašo „TVP World“.
Nepaisant pakartotų S. Stocho, kito gido, Slovakijos gelbėtojo ir vietinės kalnų trobelės darbuotojų įspėjimų, lietuviai tęsė kopimą.
„Jie nešė kūdikį ir tikino, kad eis į viršūnę,“ – pasakojo S. Stochas, kurį citavo „Tatromaniak“. Po kurio laiko šeima sėkmingai pasiekė aukščiausią Lenkijos tašką.
Lenkų gido teigimu, jau nusileidžiant pora suvokė, kad sąlygos pernelyg pavojingos, ir paprašė S. Stocho paskolinti specialius batų apkaustus bei palydėti žemyn, pranešė gidas. Lenkas atsisakė, nes rišti grupę virve reikštų riziką visiems nuslysti, jei paslystų vienas žmogus.
S. Stochas patarė kviesti gelbėtojus – tai esą vienintelė saugi išeitis. Tėvai atsisakė, nes neturėjo kelioninio draudimo.
„Jie mieliau rizikavo vaiko gyvybe, nei mokėjo už gelbėjimą,“ – rašoma „Tatromaniak“ įraše. Susidūręs su grėsme gyvybei, S. Stochas nusprendė kūdikį paimti ir pats nunešti žemyn.
„Žingsnis po žingsnio, su maksimaliu susikaupimu, jis parnešė vaiką į saugią vietą,“ – rašoma pranešime. Pasak profilio, „labai tikėtina, kad jis išgelbėjo to vaiko gyvybę“.
Netrukus į žiniasklaidoje pasklidusią naujieną sureagavo ir lietuvių šeima. Pora išplatintame pranešime nurodė, kad lenkų gido istorija yra visiškas melas.
Socialiniai tinklai sprogo
Įvykis sukėlė komentarų bangą, smerkiančią lietuvius tėvus. „Tatromaniak“ įrašas „Facebook“ greitai peržengė 10 tūkst. reakcijų riba. Istorija ėmė dalintis Lenkijos ir Slovakijos naujienų portalai.
„Man gaila tokio tėvų vaiko,“ – reagavo vienas vartotojas.
Kitas komentavo: „Žmonėms visiškai perkaista galvos.“ Daugelis ragino pranešti policijai dėl vaiko gyvybės pavojingo vertimo rizikuoti.
Kitas komentatorius įspėjo dėl ateities: „Kadangi viskas baigėsi gerai ir niekas nenukentėjo, tėvai esą tai prisimins kaip „gražų šeimos prisiminimą“
Lipimas į aukščiausią Lenkijos kalną yra populiarus, bet techniškai sudėtingas maršrutas. Rudenį ir ankstyvą žiemą apledėję takai paverčia maršrutą itin pavojingu.
Lenkijos kalnų gelbėjimo tarnyba TOPR reguliariai perspėja tikrinti sąlygas ir be žieminės įrangos – apkaustų, šalmų ir ledkirčių – vengti aukštikalnių takų.
Lietuviai pateikė savo versiją
Netrukus po publikacijos, Lrytas sulaukė ir straipsnyje minimos šeimos laiško, kuriame lietuviai išdėstė kaip viskas vyko jų akimis. Pateikiame neredaguotą šeimos pranešimą:
„Esame tėvai, apie kuriuos šiuo metu plačiai kalbama socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Viešai aprašyta situacija yra iškraipyta ir neatitinka tikrovės. Esame giliai sukrėsti, kad kažkas siekia dėmesio iškraipydamas faktus ir skleisdami melagingą informaciją.
Aš ir mano žmona daugelį metų užsiimame kalnų žygiais, alpinizmu ir via ferrata maršrutais. Esame įkopę į daugybę viršūnių kartu su savo vaiku – tarp jų ir kalnus Juodkalnijoje, taip pat kelias Aukštųjų Tatrų viršūnes. Tai tikrai nebuvo mūsų pirmasis kopimas su vaiku Tatrų kalnuose.
Tą dieną į žygį išsiruošėme anksti ryte, pilnai pasiruošę – kaip ir šimtai kitų tą dieną kopusių žmonių. Pakeliui aplenkėme daugelį jų. Maždaug pusiaukelėje sutikome kalnų gidą Szymoną Stochą, kuris informavo apie tolimesnes sąlygas – nieko netikėto, nes tokiomis sąlygomis esame kopę ne kartą. Leidžiantis žygeiviai patvirtino, kad takas yra geros būklės. Viršūnę pasiekėme be jokio vargo, kaip ir daugelis tądien kopusių (tarp jų ir 77 metų senolis), dėvėdami įrangą, visiškai prilygstančią kitų žygeivių.
Viršūnėje vėl sutikome Szymoną Stochą, kuris mandagiai pasiteiravo, kaip mums sekasi. Iš susirūpinimo dėl saugumo jis savo iniciatyva pasiūlė trumpam – keliems šimtams metrų – padėti nunešti mūsų vaiką žemyn nuo statesnės, snieguotos tako dalies. Mes pagalbos neprašėme. Tai buvo jo pasiūlymas, kurį priėmėme tik tam trumpam ruožui, nes jo apkaustai geriau tiko tam snieguotam šlaitui. Po kelių šimtų metrų mes patys perėmėme vaiką ir visą likusį nusileidimą atlikome savarankiškai – kaip ir šimtai kitų tądien kopusių žmonių su tokia pačia įranga.
Pažymėtina, kad nešdamas mūsų vaiką, gidas sustojo viduryje šlaito darytis asmenukių (viena jų vėliau pasirodė komentaruose po Tatromaniak įrašu). Mūsų nuomone, būtent tai buvo pats neatsakingiausias momentas visoje situacijoje – akivaizdžiai skirtas savireklamai, o ne saugumui.
Taip pat melagingai teigiama, kad mes neturėjome draudimo. Tai visiškas melas. Visada keliaujame apdrausti ir puikiai suprantame kalnų žygių rizikas. Apie draudimą su gidu jokia kalba niekada nebuvo.
Esame nuoširdžiai šokiruoti, kaip kai kurie žmonės gali iškraipyti faktus ir paversti šeimos žygį sensacinga istorija vien tam, kad pasikeltų savo įvaizdį.
Jau susisiekėme su melagingą informaciją paskelbusiais asmenimis su reikalavimu pašalinti šmeižiančius įrašus.
Kopdami į kalnus visada vertiname situaciją realiu laiku ir niekada nerizikuojame. Tą savaitgalį įkopėme ir į kitas, lengvesnes viršūnes. Turime pakankamai patirties, kad žinotume, kada apsisukti ir leistis žemyn.
Kiekviena šeima turi savo patirtį ir ribas – tai, kas tinka vieniems, nebūtinai tinka kitiems.“