2007–2012 m. prezidento pareigas ėjęs N. Sarkozy rugsėjo mėn. buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme už nusikalstamą sąmokslą, susijusį su buvusio diktatoriaus Muammaro al Gaddafio planu finansuoti jo rinkimų kampaniją.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip 70-metis buvęs valstybės vadovas išvyko iš savo namų ir po trumpos kelionės, lydimas policijos motociklų, įėjo į Santė kalėjimą Prancūzijos sostinėje.
„Sveikas atvykęs, Sarkozy!“, „Sarkozy čia“, – iš savo kamerų šaukė kaliniai.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime N. Sarkozy neigė padaręs kokį nors nusikaltimą.
„Šį rytą įkalintas ne buvęs respublikos prezidentas, o nekaltas žmogus“, – rašė jis platformoje „X“.
„Aš neturiu jokių abejonių. Tiesa nugalės“, – tikino N. Sarkozy.
„Jei jie tikrai nori, kad aš miegočiau kalėjime, aš miegosiu kalėjime, bet aukštai iškelta galva“, – sakė jis žurnalistams po rugsėjo 25 d. nuosprendžio.
Dešimtys jo rėmėjų ir šeimos narių nuo ankstyvo antradienio ryto stovėjo prie buvusio prezidento namų, kai kurie laikė iškėlė jo portretus.
„Nicolas, Nicolas! Išlaisvinkite Nicolas“, – šaukė jie išėjusiam iš namų buvusiam prezidentui, susikibusiam rankomis su žmona dainininke Carla Bruni.
Anksčiau minia giedojo Prancūzijos himną, o kaimynai juos stebėjo iš savo balkonų.
„Tai tikrai liūdna diena Prancūzijai ir demokratijai“, – sakė 41-erių protesto dalyvė Flora Amanou.
Kalės mažiausiai tris savaites
N. Sarkozy advokatas Christophe'as Ingrainas pranešė, kad buvo nedelsiant pateiktas prašymas buvusį prezidentą paleisti.
Paryžiaus apeliacinis teismas teoriškai turi du mėnesius nuspręsti, ar N. Sarkozy paleisti dar iki bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme, bet paprastai šis laikotarpis būna trumpesnis.
„Jis bus kalėjime nuo trijų savaičių iki mėnesio“, – sakė advokatas.
Jis bus pirmasis Prancūzijos lyderis, įkalintas nuo po Antrojo pasaulinio karo už grotų pasodinto, su naciais kolaboravusio valstybės vadovo Philippe'o Petaino.
Laikraščiui „Le Figaro“ buvęs prezidentas sakė su savimi pasiimsiąs Jėzaus biografiją ir romaną „Grafas Montekristas“, kuriame nekaltas vyras nuteisiamas kalėti, bet vėliau pabėga, kad atkeršytų.
Kalėjimo darbuotojai naujienų agentūrai AFP pranešė, kad N. Sarkozy greičiausiai bus laikomas devynių kvadratinių metrų kameroje kalėjimo izoliatoriuje, kad išvengtų kontakto su kitais kaliniais.
Izoliatoriuje kalinami kaliniai gali išeiti iš kamerų vieną kartą per dieną į nedidelį kiemą, vieni.
Po pralaimėjimo rinkimuose 2012 m. N. Sarkozy susidūrė su daugybe teisinių problemų, buvo nuteistas dar dviejose bylose.
Vienoje iš jų jis atliko bausmę už kyšininkavimą – bandymą gauti teisėjo palankumą. Jam tuomet buvo skirtas namų areštas ir uždėta elektroninė apykojė, kuri po kelių mėnesių buvo nuimta.
Prancūzijos aukščiausiasis teismas kitą mėnesį priims sprendimą kitoje byloje, kurioje jis kaltinamas neteisėtu 2012 m. rinkimų kampanijos finansavimu.
Vadinamojoje „Libijos byloje“ prokurorai teigė, kad N. Sarkozy vardu veikę jo padėjėjai 2005 m. sudarė susitarimą su M. al Gaddafiu, kad šis neteisėtai finansuotų jo rinkiminę kampaniją prezidento rinkimuose po dvejų metų, kuriuos N. Sarkozy ir laimėjo.
Tyrėjai mano, kad mainais M. al Gaddafiui buvo pažadėta padėti atkurti jo tarptautinį įvaizdį po to, kai Tripolis buvo apkaltintas 1988 m. keleivinio lėktuvo susprogdinimu virš Lokerbio Škotijoje, ir dar vienu sprogdinimu virš Nigerio 1989 m., per kuriuos žuvo šimtai keleivių.
Pagal šiuos kaltinimus teismas jį nuteisė už nusikalstamą sąmokslą.
Pagal visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Elabe“ atliktą apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. suaugusiųjų, šeši iš dešimties Prancūzijos gyventojų mano, kad laisvės atėmimo bausmė buvusiam prezidentui yra teisinga.