Antradienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad šalis kitą mėnesį bus pasiruošusi atidaryti Bobrovnikų ir Kužnicos pasienio punktus.
Čia jis pabrėžė ir itin svarbią detalę – pasienio punktų kontrolės klausimai yra derinami ir su Lietuva, kuri trečiadienį nusprendė uždaryti paskutinius du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.
D.Tuskas iškart pasiuntė ir įspėjimą: „Jei paaiškės, kad sieną vėl reikia uždaryti, nė akimirkos nedvejosiu.“
I. Ruginienė susisiekė su D. Tusku: premjeras pažadėjo derinti veiksmus su mumis
Po šių D.Tusko žodžių Lenkijoje skubiai pradėta prekiauti trumpesnio maršruto autobusų bilietais.
„Jeigu sakome, kad šie punktai gali būti atidaryti, tai pirmiausia dėl to, kad pasienis dabar yra saugesnis nei bet kada. Tad mes galime sau leisti prisiimti tam tikrą riziką“, – kalbėjo D.Tuskas.
Susiję straipsniai
Kalba apie užkulusines derybas
„Galima tik spekuliuoti apie priežastis, kodėl pasikeitė tonas. Aš manau, kad pirmiausia tai įvyko dėl užkulisinių derybų su Minsku. Veikiausiai Varšuja jau ten jau mato progresą. Faktas, kad tokios derybos vyksta – ne paslaptis, nes Lenkija ilgai laukė, kada baigsis migrantų krizė, bus išlaisvintas Andrejus Poczobutas ir galės išspręsti seriją kitų jautrių klausimų. Ir labai tikėtina, kad viena iš pagrindinių priežasčių yra A.Poczobuto paleidimas“, – leidiniui „Zerkalo“ aiškino A.Klaskovskis.
Lrytas primena, kad garsaus Lenkijos leidinio „Gazeta Wyborcza“ žurnalistas 52 metų A.Poczobutas Baltarusijos režimo buvo įkalintas už kritiškus straipsnius.
2023 metais Aliaksandro Lukašenkos režimas jį nuteisė kalėti 8 metus.
Lenkija sieną su Baltarusija uždarė rugsėjo 12 dieną. Sprendimą lėmė Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ bei į šalies oro erdvę iš Baltarusijos įskridęs 21 dronas.
Rugsėjo 23 dieną Lenkija nusprendė atidaryti keletą geležinkelio ir vieną kelio pervažą.
Pasak A.Klaskovskio, yra ir daugiau priežasčių, kodėl Lenkija nusprendė kalbėti apie sienų atidarymą. Čia daug įtakos turi ir ekonomika.
„Bet kokios sankcijos, bet kokie pasienio apribojimai yra dviašmenis kardas. Jie suduoda ir Lenkijos pusei, ypač pasienio regionams, kurie stipriai priklauso nuo tranzito, didelio keliaujančiųjų skaičiaus, kurie čia išleidžia pinigus ir panašiai, tad tai – dar vienas faktorius“, – sakė ekspertas.
A.Klaskovskis teigė, kad negalima atmesti ir JAV vaidmens.
„Tai gali būti A.Lukašenkos ir jo diplomatų iniciatyva. Jis viešai sakė, kad Europos sankcijos daro žalą ir gali būti, kad jis per Vašingtoną bandys Europą pastūmėti prie kitokių veiksmų. Minske per saugumo konferenciją A.Lukašenka pasiūlė, kad Europos Sąjunga (ES) į migrantų krizę žiūrėtų per „globalaus susitarimo“ prizmę. Jis sakė, kad ES turėtų sekti Vašingtono keliu“, – kalbėjo jis.
Lietuvos premjerė Inga Ruginienė trečiadienį sureagavo į Lenkijos sprendimą: „Lenkija priėmė sprendimą dar iki visų įvykių, kuomet tai atsitiko pas mus Lietuvoje. Todėl Lenkijos premjeras pareiškė, kad matydamas, kas vyksta čia, neatidėliotinai su mumis konsultuosis dėl savo veiksmų, kalbant apie sienos atidarymą.“
Spaudimas – iš pasienio regionų?
Savo įžvalgas A.Klaskovskis pateikė ir portale „Pozirk“.
Čia jis išdėstė ženklus, kurie parodo, kad tarp Varšuvos ir Minsko vyko derybos.
A.Klaskovskis pabrėžė, kad apie „komunikacijos kanalus“ neseniai prakalbo ir Baltarusijos KGB vadovas Ivanas Tertelis.
Pasak analitiko, I.Tertelis sienų atidarymo istorijoje atlieka reikšmingą vaidmenį, nes „ Varšuvai ypač rūpi du dalykai“.
„Ji nori sustabdyti neteisėtų migrantų judėjimą ir išlaisvinti A.Poczobutą (ir dvasininką Havelį, kuris neseniai pateko į KGB rankas) iš kalėjimo. Todėl aš drįsčiau teigti, kad dėl antrojo klausimo (pirmasis – gerokai labiau komplikuotas) – belaisvių paleidimo – abi pusės pasiekė preliminarų susitarimą, – aiškino A.Klaskovskis. – Ir verta pabrėžti, kad Bobrovnikų kontrolės punktas buvo uždarytas 2023 metų vasarį, kaip tik po griežto A.Poczobuto nuteisimo.“
Pasak A.Klaskovskio, įvykiai ir faktai rodo, kad kalbant apie Baltarusijos-Lenkijos santykį „kažkas verda“.
Čia jis ir kelia klausimą, kodėl Lenkijos vadovai skuba.
„Verta paminėti, kad D.Tuskas šį sensacingą pareiškimą paskelbė ES pasienio sanglaudos ir vystymosi forume, kuris buvo surengtas pasienio mieste Balstogėje. Lenkijos pasienio regione, kur yra daug siaurėjančiomis transporto arterijomis tarp dviejų šalių nepatenkintų žmonių. Ten kenčia verslai, kaip ir žmogiškieji ryšiai“, – teigė A.Klaskovskis.
Analitikas „Pozirk“ dėstė, kad sprendimas dėl pasienio kontrolės punktų atidarymo – trapus.
„Atsargumas – suprantamas. Pasitikėjimas tarp abiejų pusių – pernelyg mažas. Varšuvos akyse Minskas turi labai prastą reputaciją, o A.Lukašenka demonizuoja lenkus“, – nurodė jis.
Lietuva uždaro sieną iki lapkričio pabaigos
Vyriausybė trečiadienį nusprendė iki lapkričio pabaigos uždaryti sieną su Baltarusija. Pagal šį sprendimą uždaromi du likę atviri Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai. Vykimas per Šalčininkų punktą bus visiškai nutrauktas, o Medininkų punktui numatytos tam tikros išimtys.
„Šitas sprendimas gali būti pratęsiamas tiek, kiek to reikės. Tai labai prašau visų susikaupimo ir supratimo. Tikrai suprantu, kad tiek mūsų piliečiams, tiek mūsų verslams tai sudarys nemažai kliūčių ir nepatogumų, bet šiandien negalime nereaguoti į hibridinę ataką, nukreiptą į Lietuvą“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė I.Ruginienė.
Ji atskleidė, kad jau kalbėjo su D.Tusku apie Lenkijos planus ir teigė, kad ruošiasi ir detalesniam pokalbiui.
I.Ruginienė nurodė, kad tiek Lenkija, tiek Estija ir Latvija palaiko Lietuvos žingsnį.