Socialiniame tinkle X „Junts“ paskelbė, kad už tai balsavo 86,98 proc. partijos narių ir tik 10,22 proc. pasisakė už tolesnį P. Sánchezo vyriausybės palaikymą. „Junts“ vadovas ir separatistų lyderis Carlesas Puigdemontas siekė išsiskyrimo. Po šio sprendimo Ispanijos kairiųjų mažumos vyriausybė neteko svarbios partnerės parlamente.
„Mes pereiname į opoziciją, – pareiškė C. Puigdemontas ir pridūrė, kad partija nepadės tiems, kurie nepadeda Katalonijai. Jis taip pat sakė, kad P. Sánchezo socialistų darbininkų partija (PSOE) gali likti valdžioje, bet negalės valdyti.
P. Sanchezas vis dar ketina toliau valdyti, tačiau be septynių „Junts“ įstatymų leidėjų parlamento žemuosiuose rūmuose paramos jo vyriausybė nebeturės pakankamai balsų, kad priimtų svarbius projektus ir įstatymus, nors ir remiama mažesnių partijų.
Paramos paktas su „Junts“ bei panašūs susitarimai su kitomis partijomis, irgi nepriklausančiomis koalicijai, lėmė, kad P. Sánchezas buvo perrinktas parlamente po pirmalaikių rinkimų 2023 m. liepą, nors PSOE užėmė tik antrąją vietą po konservatorių Liaudies partijos (PP).
Separatistai atsisakė bendradarbiauti su P. Sanchezu dėl daugelio priežasčių, įskaitant premjero pažadą siekti katalonų kalbos pripažinimo oficialia Europos Sąjungos kalba, bet to padaryti nepavyko dėl vokiečių pasipriešinimo Briuselyje.
Kitas kliuvinys – katalonų separatistų amnestijos įstatymas. Keli į užsienį pabėgę politikai galėjo be kliūčių grįžti į Ispaniją, kai pernai šis įstatymas įsigaliojo.
Tačiau kitais atvejais, įskaitant paties C. Puigdemonto, teisėjai iki šiol nepanaikino arešto orderių. 62 metų buvęs Katalonijos prezidentas toliau gyvena tremtyje nuo 2017 m., kai inicijavo referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės.