Tai reikšmingas pokytis nuo kovo mėnesio, kai daugiau nei pusė lenkų – 55 proc., remiantis ankstesne IBRiS apklausa, – pritarė šaukimo į kariuomenę atkūrimui, pranešė „Rzeczpospolita“.
Dienraščio teigimu, paramos sumažėjimas susijęs su tebesitęsiančiu geopolitiniu neapibrėžtumu, ypač didėjančia įtampa tarp Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ir grėsmės, kad Kyjivas gali netekti itin reikšmingos karinės pagalbos iš vienos svarbiausių savo sąjungininkių.
„Lenkai vis labiau supranta, kad gyvena pavojingoje aplinkoje ir pirmiausia turi pasikliauti savimi“, – kovo mėnesį, kai parama šaukimui į kariuomenę buvo gerokai didesnė, sakė buvęs Lenkijos nacionalinio saugumo biuro (BBN) vadovas generolas Romanas Polko.
Naujausia apklausa parodė, kad privalomajai karinei tarnybai labiausiai prieštarauja asmenys, neturintys teisė balsuoti, moterys, vyresni nei trisdešimties metų žmonės ir Z kartos atstovai – grupės, kurioms šaukimas į kariuomenę veikiausiai turėtų tiesioginės įtakos.