Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po JAV invazijos, nuvertusios Sadamą Husseiną, ir po daugelį metų trukusio konflikto su „Islamo valstybės“ grupuote, balsavimo teisę turi daugiau nei 21 mln. žmonių.
Nepaisant to, kad Irake nuolat rengiami rinkimai, demokratija trapi ir temdoma korupcijos bei netinkamo valdymo, todėl daugelis irakiečių skeptiškai vertina rinkimus. Kai kurie sakė juos boikotuosiantys.
Ministras pirmininkas Mohammedas Shia Al Sudani siekia antrosios kadencijos, nors susiskaldymas jo koalicijoje gali sumažinti jo galimybes. Jis taip pat patiria Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano spaudimą. Iranas išlaiko įtaką per šiitų kovotojus ir politines frakcijas, o Vašingtonas toliau siekia jų nusiginklavimo.
Susiję straipsniai
Įtakingas šiitų dvasininkas Muqtada Al Sadras ir jo judėjimas paskelbė boikotuosiantys balsavimą ir tai gali smarkiai paveikti rinkėjų aktyvumą.
Per rinkimus varžosi daugiau nei 7700 kandidatų, ketvirtadalis vietų skirta moterims. Rinkimų komisija planuoja paskelbti pirminius rezultatus per parą nuo rinkimų apylinkių uždarymo. Procesą stebi tarptautiniai stebėtojai iš Jungtinių Tautų ir Arabų Lygos.
Kampaniją temdė smurtas, įskaitant sunitų kandidato Safaa Al Mashhadani nužudymą Bagdade praėjusį mėnesį.