Rezoliucijos projekto tekste, kuris po sudėtingų derybų buvo keletą kartų peržiūrėtas, išreiškiama parama planui, sudariusiam sąlygas spalio 10 d. karo nuniokotoje palestiniečių teritorijoje įsigalioti trapiam paliaubų susitarimui tarp Izraelio ir grupuotės „Hamas“.
Gazos Ruožas po dvejų metų karo, kurį 2023 m. spalio 7 d. išprovokavo „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį, yra beveik visiškai sugriautas.
Paskutinė teksto versija, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, įgalioja sukurti Tarptautines stabilizavimo pajėgas (ISF), kurios bendradarbiautų su Izraeliu, Egiptu ir naujai apmokyta palestiniečių policija sienų saugumui ir Gazos Ruožo demilitarizacijai užtikrinti.
Susiję straipsniai
ISF taip pat užsiimtų „nevalstybinių ginkluotų grupuočių nuginklavimu visam laikui“, saugotų civilius ir užtikrintų humanitarinės pagalbos koridorių saugumą.
Rezoliucija taip įgalioja suformuoti „Taikos tarybą“ – Gazos Ruožo pereinamojo laikotarpio valdymo organą, kuriam teoriškai pirmininkautų pats D. Trumpas ir kurio įgaliojimai truktų iki 2027 m. pabaigos.
Skirtingai nuo ankstesnių projektų, naujausioje versijoje taip pat minima galimybė ateityje sukurti Palestinos valstybę.
Kai Palestinos savivalda įgyvendins reikalaujamas reformas ir bus pradėta Gazos Ruožo atstatymo programa, „galiausiai bus sudarytos sąlygos patikimam keliui link palestiniečių savarankiško apsisprendimo ir valstybingumo“, teigiama projekte.
Izraelis tokią galimybę kategoriškai atmeta.
„Mūsų prieštaravimas Palestinos valstybei bet kurioje teritorijoje nepasikeitė“, – sekmadienį kabineto posėdyje sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.
Rusijos prieštaravimai
Saugumo Taryboje veto teisę turinti Rusija išplatino alternatyvų rezoliucijos projektą, teigdama, kad JAV parengtame dokumente neskiriama užtektinai paramos Palestinos valstybės sukūrimui.
AFP matytame Maskvos parengtame tekste JT Saugumo Taryba raginama išreikšti „tvirtą įsipareigojimą dviejų valstybių sprendimo vizijai“.
Jame šiuo metu nesuteikiami įgaliojimai steigti „Taikos tarybą“ ar dislokuoti tarptautines pajėgas. Užuot tai darius, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas raginamas pasiūlyti „pasirinkimo galimybes“ šiais klausimais.
JAV savo ruožtu sustiprino pastangas užsitikrinti paramą savo rezoliucijai ir kritikavo „bandymus sėti nesutarimus“ tarp Saugumo Tarybos narių.
„Bet kokie atsisakymai paremti šią rezoliuciją – tai balsavimas už tolesnį „Hamas“ teroristų valdymą arba grįžimą prie karo su Izraeliu, pasmerkiantis regioną ir jo žmones nesibaigiančiam konfliktui“, – laikraštyje „The Washington Post“rašė JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Mike'as Waltzas.
JAV pademonstravo, kad jų rezoliucijos projektą palaiko kelios arabų ir musulmonų šalys, paskelbdamos bendrą pareiškimą, kurį pasirašė Kataras, Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija, Indonezija, Pakistanas, Jordanija ir Turkija.
Keletas diplomatų naujienų agentūrai AFP sakė, kad nepaisant Rusijos kritikos ir kitų valstybių narių abejonių, jie prognozuoja, jog JAV rezoliucijos projektas bus priimtas.
„Rusai žino, kad nors daugelis Saugumo Tarybos narių pritars JAV planams, jie taip pat yra susirūpinę dėl JAV teksto turinio esmės ir to, kaip skubiai Vašingtonas mėgina jį patvirtinti Niujorke“, – AFP sakė Tarptautinių krizių grupės atstovas Richardas Gowanas.
Jis visgi teigė abejojąs, kad Maskva panaudos veto teisę arabų šalių palaikomai rezoliucijai sužlugdyti.
„Manau, labiau tikėtina, kad Kinija ir Rusija susilaikys, pareikš skepticizmą dėl plano ir tada ramiai stebės, kaip JAV stengiasi jį įgyvendinti“, – sakė R. Gowanas.
JT Saugumo Tarybos balsavimas Niujorke numatytas pirmadienį 17:00 val. (vidurnaktį Lietuvos laiku).