Veikiausiai rinkimų rezultatai bus rimtas smūgis ministrės pirmininkės Mette Frederiksen socialdemokratams, šiuo metu valdantiems 44 iš 98 Danijos savivaldybių.
Sostinę Kopenhagą socialdemokratai valdo nuo pirmųjų vietos rinkimų 1938 m., tačiau dabar partija gali prarasti savo pozicijas – apklausos rodo, kad jos palaikymas siekia vos apie 11 procentų. Jau 2021 m. partija užėmė antrąją vietą, bet po intensyvių derybų su kairiaisiais sąjungininkais sugebėjo išlaikyti mero postą.
Šįkart tiek Raudonųjų ir žaliųjų aljansas – didžiausia partija Kopenhagoje – tiek Socialistų liaudies partija sako esančios pasirengusios perimti meriją. Jas palaiko atitinkamai 24,7 ir 21,7 proc. rinkėjų, parodė televizijos TV2 lapkričio 4 d. paskelbta apklausa.
Ekspertas – apie tai, kaip Danijai pavyko tapti pavyzdžiu atsinaujinančioje energijoje: svarbu įtraukti žmones
Paskutinę rinkimų kampanijos savaitę buvo surengtos kibernetinės atakos, nukreiptos prieš institucijų ir politinių partijų svetaines, už jas atsakomybę prisiėmė prorusiška programišių grupė „NoName057(16)“.
Danijos civilinės saugos agentūra pareiškė, kad DDoS atakos tapo įprastos ir žvalgybos tarnybos numatė tokių atakų padaugėjimą rinkimų metu.
DDoS atakos blokuoja prieigą prie svetainės, srautu perkraudamos jos serverius.
Susiję straipsniai
Civilinės saugos agentūra teigė, kad kibernetinės atakos nesukėlė grėsmės antradienio rinkimų eigai. „Menkai tikėtina, kad valstybės remiami programišiai mėgins tiesiogiai paveikti rinkimus kibernetinėmis atakomis“, – pabrėžė agentūra.
Per rinkimų kampaniją vyravo vietos problemos: mokyklos, sveikatos apsauga, pagyvenusių žmonių priežiūra. Svarbi problema buvo ir transportas, ypač Kopenhagoje – kandidatai susirėmė dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus mieste, kuriame dviračių yra daugiau nei automobilių.
Visoje šalyje apie 10 tūkst. kandidatų varžosi dėl pareigų savivaldybėse arba regionuose. Danijoje 75 proc. viešųjų išlaidų valdo vietos valdžios institucijos.