Aiškėja, kaip keičiasi taikos planas dėl Ukrainos

Ukrainos pareigūnai teigė, kad šie pakeitimai jų šaliai yra daug priimtinesni, tačiau Rusijai jie gali būti mažiau priimtini – tai paradoksas, kuris ilgą laiką lėmė aklavietę karo užbaigimo klausimu.

Pirminis projektas, kuris praėjusią savaitę buvo pateiktas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui Kyjive, numatė nuolaidas Maskvai, kurios peržengė Ukrainos raudonąsias linijas, sukeldamos pasipiktinimą ne tik Kyjive, bet ir jo sąjungininkų tarpe.

V. Zelenskis ir kiti aukšto rango pareigūnai pastarąsias dienas praleido diplomatinėse derybose, siekdami surinkti paramą geresniam susitarimui.

JAV delegacija, vadovaujama valstybės sekretoriaus Marco Rubio, ir Ukrainos komanda, vadovaujama prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako, savaitgalį Ženevoje surengė derybas, siekdamos suderinti plano pakeitimus.

Susitikimai buvo „įtempti ir sunkūs“, bet produktyvūs, sakė A. Jermako patarėjas Oleksandras Bevzas, dalyvavęs Ženevos derybose. Jis sakė, kad buvęs lapkričio 27 d. terminas dabar atrodo lankstesnis nei anksčiau.

„Tai nėra kritinė situacija. Svarbiau yra užbaigti teksto rengimą“, – kalbėjo jis.

„Daugelis prieštaringų nuostatų buvo sušvelnintos arba bent jau performuluotos“, kad būtų priartėta prie Ukrainos pozicijos arba sumažinti reikalavimai Ukrainai, sakė jis.

O. Bevzas teigė, kad iki pirmadienio, nors ne visas projekto tekstas buvo laikomas visiškai „priimtinu“ Kyjivui, tekstas buvo peržiūrėtas tiek, kad jį bent jau „galima buvo svarstyti, nes anksčiau tai buvo ultimatumas“.

Ankstesniuose „The Washington Post“ pranešimuose buvo teigiama, kad JAV grasino nutraukti visą paramą, jei susitarimas nebus priimtas iki Padėkos dienos.

Abi pusės sutiko pašalinti punktus, susijusius su JAV ir Rusijos bendradarbiavimu, neįtraukiant Ukrainos, siekiant apsaugoti V. Zelenskį nuo dokumento pasirašymo, kuriame yra nuostatos, nesusijusios su jo šalimi, sakė O. Bevzas.

Kyjivas taip pat teigė, kad su Europa susiję klausimai turėtų būti sprendžiami atskirai, o Ukrainos siekis įstoti į NATO turėtų būti sprendžiamas remiantis NATO taisyklėmis, kurios reikalauja konsensuso, iš esmės atmetant ankstesnio taikos plano veto dėl narystės.

Kiti klausimai buvo sunkiau išsprendžiami.

V. Zelenskis niekam, išskyrus save, nesuteikė teisės aptarti teritorinių klausimų, todėl buvo padaryta mažai pažangos dėl pirminio pasiūlymo, kuris apėmė Rusijos kontrolės dalies Ukrainoje pripažinimą ir Ukrainos kariuomenės pasitraukimą iš Donecko regiono.

Tačiau Ukrainos pusė aiškiai pareiškė JAV pareigūnams, kad yra pasirengusi pradėti diskusijas remdamasi savo dabartine karine padėtimi ir nenori sutikti su Rusijos pasiūlymais keistis teritorijomis. Amerikiečiai išreiškė supratimą, kad teritoriniai klausimai gali sukelti socialinius neramumus ar karinius protestus Ukrainoje, sakė O. Bevzas.

Tikimasi, kad V. Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau spręs kai kurias iš šių problemų susitikime arba telefonu, tačiau susitikimo arba skambučio data dar nenustatyta.

Tuo tarpu Rusijos prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad iš JAV buvo gauti signalai surengti oficialų susitikimą, kuriame būtų aptarti pasiūlymai.

Dokumentas iki pirmadienio buvo sutrumpintas nuo 28 iki 19 punktų, sakė diskusijas apibendrinęs pareigūnas.

Pasak pareigūno, dėl galutinio skaičiaus dar nebuvo sutarta, tačiau pagrindas ir toliau buvo grindžiamas pirminiu JAV pasiūlymu, o ne atskiru Europos projektu, kuris taip pat buvo platinamas savaitgalį.

Europos pasiūlymai buvo „naudingi“, sakė pareigūnas, tačiau amerikiečiai ir toliau laikėsi savo pirminio dokumento.

Apie derybas informuotas Europos pareigūnas sakė, kad atrodo, jog nuostatos dėl Europos saugumo buvo išbrauktos iš naujausio projekto, kuriame daugiausia dėmesio skirta Ukrainai.

Pirminės nuostatos, kurios praėjusią savaitę nutekėjo į viešumą, nustebino Europos pareigūnus ir sukėlė nusivylimą, kad su jais nebuvo konsultuotasi, sakė pareigūnas.

„Tai ne jų sprendimas“, – pareiškė pareigūnas, turėdamas omenyje JAV ir Rusiją.

Sekmadienį Ženevoje M. Rubio užtikrino europiečius, kad sąlygos, tiesiogiai susijusios su Europa ir NATO, bus „atskiro proceso dalis, nes jose bus atsižvelgiama į jų nuomonę“.

M. Rubio taip pat sakė, kad ankstesnis planas buvo parengtas „atsižvelgiant į abiejų šalių nuomonę“ ir keitėsi „kiekvieną dieną“.

Europos pareigūnai – pagrindiniai V. Zelenskio rėmėjai, bijantys būti pašalinti iš derybų, kurios gali turėti įtakos žemyno ateičiai – parengė savo pataisas prie pradinio 28 punktų JAV plano. Jie prieštaravo sąlygoms, ribojančioms Ukrainos kariuomenę ir iš anksto numatančioms teritorines nuolaidas.

Sekmadienį žurnalistų paklaustas apie Europos versiją, M. Rubio atsakė, kad nežino apie jokį „alternatyvų planą“.

Vienas Europos diplomatas sakė, kad tarp JAV ir Ukrainos derybų dabartiniame etape tvyro „paslaptis“.

„Mes nedalyvaujame. Bandome prisijungti, bet kol kas susiduriame su amerikiečių prieštaravimais“, – teigė Europos diplomatas.

Europos pareigūnai norėjo „struktūruoto požiūrio, kai diplomatai susėda kartu, susiburia ir sukuria ką nors, kas skamba kaip diplomatija, o ne kaip kažkas, kas parašyta naudojant ChatGPT ar panašią jo rusišką versiją“, – sakė diplomatas.

Pirmadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa teigė, kad susitikimai Ženevoje davė pažangos.

„Kai kurie klausimai dar turi būti išspręsti, bet kryptis yra teigiama“, – sakė A. Costa.

Jis sakė, kad 27 valstybių Europos Sąjunga toliau „remia šį procesą“ ir kad su juo „tiesiogiai“ susijusios sąlygos, pavyzdžiui, sankcijos Maskvai, Rusijos įšaldyti turtas Europoje ar Ukrainos pastangos įstoti į ES, „reikalauja visiško bloko įsitraukimo ir sprendimo“.

Europiečiai prieštaravo kai kurioms anksčiau JAV pasiūlyme numatytoms sąlygoms, tarp kurių buvo numatyta, kad Vašingtonas gaus dalį pelno iš investicijų Ukrainoje, padarytų naudojant 100 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos valstybės turtą.

Pakeistoje Europos versijoje buvo numatyta, kad Rusijos įšaldytas turtas, didžiąja dalimi laikomas Europoje, bus panaudotas Ukrainos atstatymui ir „liks įšaldytas, kol Rusija atlygins Ukrainai padarytą žalą“.

Be to, jame buvo padidintas Ukrainos kariuomenės dydis nuo 600 000 iki 800 000 karių „taikos metu“ ir paminėta JAV saugumo garantija Ukrainai, panaši į NATO 5 straipsnį, kuriame teigiama, kad puolimas prieš vieną aljanso narę yra puolimas prieš visas likusias.

Po JAV ir Ukranos pareigūnų pranešimų apie pažangą dėl susitarimo, pirmadienį „Truth Social“ tinkle D. Trumpas pareiškė: „Ar tikrai įmanoma, kad taikos derybose tarp Rusijos ir Ukrainos daroma didelė pažanga???“

„Netikėkite, kol nepamatysite, bet kažkas gero gali įvykti“, – teigiama įraše. – DIEVAS LAIMINA AMERIKĄ!“

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Maskva negavo jokios oficialios informacijos apie „atnaujintą ir patobulintą taikos planą“, kuris buvo parengtas Ženevos susitikime.

D. Peskovas sakė, kad Rusija lieka atvira deryboms po to, kai Kremliaus vadas V. Putinas penktadienį pareiškė, kad ankstesnis 28 punktų taikos planas galėtų „tapti galutinio taikos susitarimo pagrindu“.

Tuo tarpu V. Putino patarėjas I. Ušakovas Europos „taikos plano“ versiją praminė „nekonstruktyvia“.