Šalis investuos apie 2 mlrd. kronų į žemė-oras trumpojo nuotolio raketas IRIS-T ir 1,5 mlrd. kronų į transporto priemones, naudojamas joms dislokuoti, sakoma atskirame Švedijos ginkluotųjų pajėgų pranešime.
„Tai reikšmingas mūsų oro gynybos sustiprinimas“, – žurnalistams per spaudos konferenciją sakė gynybos ministras Palas Jonsonas Pietų Švedijoje esančiame Halmstade, kur dislokuotas oro gynybos pulkas. Jis pridūrė, kad įranga bus naudojama „numušti naikintuvus, kruizines raketas ir įvairių tipų dronus“.
Gynybos grupė „Saab“ patvirtino gavusi Švedijos gynybos medžiagų administracijos (FMV) užsakymą įsigyti 2,1 mlrd. kronų vertės jutiklių ir valdymo bei kontrolės sistemų antžeminei oro gynybos sistemai.
Susiję straipsniai
Pristatymai vyks 2027–2028 m., sakoma grupės pranešime.
„Pavyzdžiui, radiolokatorius gali aptikti ne didesnius už pieno pakuotę dronus iš daugiau nei keturių kilometrų atstumo“, – teigė P. Jonsonas.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija 2024 m. įstojo į NATO ir sparčiai didina karines išlaidas.
Po šaltojo karo Švedija drastiškai sumažino išlaidas gynybai, sutelkusi karines pastangas į tarptautines taikos palaikymo misijas. Po Rusijos 2014 m. įvykdytos Krymo aneksijos šalis pakeitė kursą ir pradėjo didinti karines išlaidas. Švedija planuoja per ateinantį dešimtmetį gynybos išlaidoms skirti 300 mlrd. kronų.