Lenkija atnaujins savo karinį jūrų laivyną švediškais povandeniniais laivais

2025 m. lapkričio 26 d. 17:31
Lenkija dėl Rusijos keliamos grėsmės siekia padidinti savo karinio jūrų laivyno pajėgumus ir pasirinko Švediją statyti naujus povandeninius laivus, trečiadienį pranešė šalies gynybos ministras.
Daugiau nuotraukų (1)
Šis sandoris sudaromas pagal Lenkijos iniciatyvą „Orka“, skirtą pakeisti vienintelį pasenusį karinio jūrų laivyno sovietinių laikų povandeninį laivą trimis visiškai naujais aukštesnio technologinio lygio modeliais.
„Švedijos pasiūlymas yra vienintelis, atitinkantis visus karinio jūrų laivyno lūkesčius“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
Šiuo sprendimu „sukuriama nauja saugumo infrastruktūra Baltijos jūroje“, pridūrė jis.

Rusija sureagavo į kaltinimus dėl išpuolio Lenkijoje: vadina sutrikusiais ir žaidžiančiais su ugnimi

Vienintelis Lenkijos sovietmečio povandeninis laivas daugelį metų reikalavo nuolatinio remonto. Išėmus jį iš tarnybos, povandenininkai negalėtų niekur treniruotis ar palaikyti įgūdžių.
Pagal planą „Orka“, pirmasis laivas turi būti pristatytas iki 2030 metų.
„Lenkiją ir Švediją sieja gilus bendras supratimas apie iššūkius Europos saugumui“, – socialiniame tinkle X parašė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
Dabar abi šalys „reikšmingai sustiprins politinį, gynybos ir pramonės bendradarbiavimą“, pridūrė jis.
Švedijos pasiūlymas apima A-26 „Blekinge“ klasės laivus, kuriuos šiuo metu stato gynybos ir saugumo grupė „Saab“. Švedija taip pat pateikė planą, kaip išlaikyti Lenkijos jūreivių įgūdžius, kai iki naujųjų laivų statybos pabaigos veiks vienintelis Lenkijos turimas povandeninis laivas.
„Saab“ prezidentas Micaelis Johanssonas spalio mėnesį naujienų agentūrai PAP sakė, kad Švedijos suprojektuoti povandeniniai laivai yra pritaikyti sekliems Baltijos jūros vandenims, bet geba veikti ir giliose jūrose bei vandenynuose. Jie gali paleisti sunkias ir lengvas torpedas (atitinkamai 533 mm ir 400 mm) ir padėti jūrų minas.
Lenkija, turinti sieną tiek su Rusija, tiek su karo niokojama Ukraina, po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos gerokai padidino savo gynybos pajėgumus. 2026 m. šalies gynybos išlaidos pasieks 4,8 proc. bendrojo vidaus produkto ir bus vienos didžiausių, skiriamų NATO šalių.
Lenkija, prieš pasirinkdama Švediją, svarstė apie dar penkias šalis – Prancūziją, Pietų Korėją, Ispaniją, Vokietiją ir Italiją – kaip potencialias partneres pirkimų sandoriui.
LenkijaŠvedijaRusija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.