ES šalys vis stipriau spaudžia Briuselį paaiškinti, kas vyksta su mokesčių pajamomis nuo maždaug 140 mlrd. eurų vertės įšaldytų Rusijos aktyvų, laikomų Briuselyje. Belgijos ministro pirmininko Barto De Veverio vyriausybei metami kaltinimai, kad ji nepilnai atskleidžia šių lėšų panaudojimą, praneša „Politico“.
Europos Komisija siekia, kad visos 27 ES valstybės sutiktų šiuos Rusijos rezervus paversti reparacine paskola Ukrainai, kad būtų išgelbėta karo alinamos šalies ekonomika. Sprendimą planuojama priimti gruodžio 18 dieną vyksiančiame ES viršūnių susitikime.
Belgijos premjeras B. De Veveris tam priešinasi ir tvirtina, kad Belgijai kyla rizika, jei Rusija ateityje pareikalautų šių lėšų grąžinimo. Jo pozicija kelia įtampą tarp Briuselio ir kitų Europos sostinių.
V. Orbanas vyks į Maskvą: susitikime su V. Putinu bandys užsitikrinti geras sąlygas
Slapta motyvacija
Pasak leidinio, penki skirtingų Europos šalių diplomatai skundėsi, kad Belgija turi paslėptą interesą, nes įšaldyti rusų pinigai aktyvai generuoja mokesčių pajamas. Jie primena, jog pernai Belgija tarptautiniu lygiu įsipareigojo atskleisti, kaip naudojami mokesčiai nuo šių lėšų, ir kad šios pajamos turėjo būti skiriamos Ukrainai.
Vis dėlto mokesčiai ir toliau įkrenta į Belgijos biudžetą, o realiai patikrinti šių pažadų įgyvendinimą neįmanoma. Belgija tvirtina, kad jokios taisyklės nepažeidžiamos ir kad ji veikia teisėtai.
Susiję straipsniai
Diplomatai perspėja, kad jei Belgija ir toliau blokuos įšaldytų aktyvų panaudojimą Ukrainos labui, iki viršūnių susitikimo vis daugiau šalių kels klausimą, ar Briuselis tiesiog neuždirba iš šių mokesčių. Be to, kyla įtarimų, ar Belgija nevilkina išmokų Kijevui.
„Atsižvelgiant į nuolatinį vilkinimą, kyla klausimas, ar Briuselis suvokia, kad kalbama apie visos Europos saugumą“, – cituojamas aukšto rango ES diplomatas, kurį pristato „Politico“. Ši frazė atspindi didėjantį nerimą dėl Belgijos laikysenos.
Skaidrumo klausimai
Sekti šių lėšų judėjimą labai sudėtinga. Kylio institutas vertina, kad nuo karo pradžios iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Belgijos bendri įsipareigojimai Ukrainai siekė 3,44 mlrd. eurų.
Tuo pat metu vien 2024 metais mokesčių pajamos nuo Rusijos aktyvų sudarė apie 1,7 mlrd. eurų. Tokie skaičiai verčia sąjungininkus abejoti, ar Belgija tikrai maksimaliai išnaudoja šį finansinį potencialą Ukrainos naudai.
Belgijos vyriausybė atmeta kritiką ir tvirtina, kad visi mokesčiai nuo „Euroclear“ Briuselyje laikomų aktyvų yra „rezervuoti“ Ukrainai. Vis dėlto Briuselis tiesiai neatsako, ar šios lėšos jau pilnai pervestos.
Belgija taip pat pabrėžia, kad remia Ukrainą ne vien iš šio mokesčio. Nuo 2022 metų šalis skyrė beveik 1 mlrd. eurų karinei ir kitokiai paramai Kijevui.
Mokesčių nauda
Kadangi Rusijos aktyvai laikomi Briuselio „Euroclear“, Belgija taiko 25 proc. pelno mokestį nuo palūkanų pavidalu gaunamų pajamų. Tai generuoja reikšmingas įplaukas į valstybės biudžetą.
„Šios lėšos visiškai skirtos Ukrainai: karinei įrangai, mokymams, taip pat atskiroms civilinėms reikmėms, pavyzdžiui, greitosios pagalbos automobiliams“, – aiškino Belgijos pareigūnas. Tačiau aiškaus grafiko, kada ir kokiomis sumomis šie pinigai pasieks ukrainiečius, kol kas nepateikiama.
Sąjungininkų nepasitenkinimas ES viduje auga, nes skaidrumo problema, kaip tikimasi, turėjo būti išspręsta dar pernai. 2024 metais kai kurios Vakarų šalys kaltino Belgiją, kad dalis mokesčių pajamų panaudojama vidaus biudžeto reikmėms.
Atsakydama į kritiką, Belgijos vyriausybė tuomet pažadėjo šiuos pinigus pervesti į bendrą ES ir G7 finansinį instrumentą Ukrainai. Tačiau to iki šiol nepadarė ir viešai nepaaiškino, kodėl pažadai taip ir liko neįgyvendinti, rašo „Politico“.