Šios EK reakcijos fone Europos Parlamento narys prof. Dainius Žalimas kartu su kolegomis Petru Auštrevičiumi, Rasa Juknevičiene, Liudu Mažyliu, Pauliumi Saudargu ir Virginijumi Sinkevičiumi pakartotinai kreipėsi į EK.
Šįkart – dėl naujausios Seime skubos tvarka registruotos iniciatyvos, kuria, europarlamentarų vertinimu, toliau nuosekliai siekiama susilpninti LRT institucinės nepriklausomybės garantijas ir sudaryti prielaidas politiniam kišimuisi.
Antrajame kreipimesi į EK pabrėžiama, kad naujasis įstatymo projektas Nr. XVP-1119 ne tik nepašalina anksčiau įvardytų konstitucinių ir europinės teisės problemų, bet jas dar labiau pagilina.
Netiki, kad galėtų įvykti brutalus LRT užvaldymas: yra užaugusi žurnalistų karta, kuri tikrai tyliai nepasitrauktų
Siūlomi pakeitimai numato supaprastintą LRT vadovo atleidimo tvarką, mažesnius apsaugos slenksčius, slaptą balsavimą ir skubos procedūrą, kuri nėra pagrįsta jokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis.
Tokie sprendimai, europarlamentarų vertinimu, prieštarauja tiek Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principui, tiek Europos Sąjungos teisės viršenybės standartams.
Kreipimesi taip pat atkreipiamas dėmesys, kad siūlomos pataisos yra nukreiptos ne į abstraktų teisinio reguliavimo tobulinimą, o į galimybę pakeisti konkrečią LRT vadovybę.
Susiję straipsniai
Tokia teisėkūros praktika, ypač taikoma pagreitinta procedūra, yra nesuderinama su teisinės valstybės principais ir kelia rimtų abejonių dėl tikrųjų įstatymų leidėjų tikslų.
Galiausiai europarlamentarai pabrėžia, kad tai nėra siauras ar techninis žiniasklaidos reguliavimo klausimas. LRT nepriklausomumas tiesiogiai susijęs su visuomenės teise gauti patikimą, politiškai nešališką informaciją.
Aiškiai buvo matomas pilietinės visuomenės pasipriešinimas – dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo proteste, o daugiau nei 140 tūkst. piliečių pasirašė peticiją, ragindami atsisakyti iniciatyvų, keliančių grėsmę visuomeninio transliuotojo nešališkumui.
Kreipimesi į EK prašoma:
– įvertinti, ar įstatymo projektas Nr. XVP-1119 kartu su anksčiau priimtomis ir siūlomomis pataisomis atitinka Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir ES teisės viršenybės standartus;
– apsvarstyti ES Žiniasklaidos laisvės akte numatytų mechanizmų aktyvavimą, įskaitant Europos žiniasklaidos paslaugų tarybos įtraukimą ir, prireikus, oficialios EK nuomonės pateikimą;
– nedelsiant pradėti dialogą su Lietuvos institucijomis, siekiant užkirsti kelią teisėkūros sprendimams, kurie sudarytų sąlygas politiniam kišimuisi į nacionalinio visuomeninio transliuotojo valdymą, vadovybę ir veiklą.