Lapkričio pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė slapta JAV ir Rusijos parengtas 28 punktų taikos planas.
Analitikų teigimu, šis taikos planas priminė Kremliaus reikalavimų sąrašą ir reikalavo faktinės Ukrainos kapituliacijos.
Originaliame dokumente buvo numatyta, kad Ukraina turėtų išvesti savo kariuomenę iš Donbaso ir sumažinti jos dydį iki 600 tūkst. žmonių.
„Donbasas nėra V. Putino galutinis tikslas“: K. Kallas perspėja apie galimą pavojų
Nuo taikos plano paviešinimo prasidėjo įtemptos taikos derybos, kuriose buvo siekiama susitarti dėl naujos taiko plano versijos.
Siekdamas sąžiningų ir realistiškų paliaubų, sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV derybininkais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
Apklausos duomenys rodo, kad 75 proc. Ukrainos gyventojų atmeta originalią taikos plano versiją, kurioje nėra numatytos konkrečios JAV saugumo garantijos.
Susiję straipsniai
Tik 17 proc. apklaustųjų yra pasirengę sutikti su tokia karo pabaiga. Šie skaičiai nekito nuo rugsėjį vykdytos apklausos.
Tuo pat metu bendrai parengtas Ukrainos ir Europos planas sulaukia gerokai didesnio palaikymo. 72 proc. ukrainiečių yra pasirengę jam pritarti, nors dažniausiai – be didelio entuziazmo. Tik 14 proc. yra kategoriškai prieš.
D. Trumpas jau kurį laiką žada greitą susitarimą dėl karo pabaigos ir dažnai kartoja, esą derybose vyksta progresas.
Tačiau apklausos duomenys rodo, kad Ukrainos gyventojai į tokius pažadus žiūri skeptiškai – tik 9 proc. jų teigia manantys, esą susitarimas bus pasiektas iki metų galo.
Ukrainiečiai taip pat netiki, kad karas bus baigtas kitais metais. Taip mano tik 24 proc. apklaustųjų.
32 proc. šalies gyventojų teigia, kad taika bus pasiekta 2027 m. ar netgi vėliau. Net trečdalis respondentų teigė neturintys atsakymo.
Stipri parama V. Zelenskiui
Ukrainos gyventojai taip pat išreiškė stiprią paramą V. Zelenskiui. Apklausos duomenys rodo, kad 61 proc. ukrainiečių pasitiki šalies prezidentu, o 32 proc. – ne.
D. Trumpas ir jo administracija pastaruoju metu dažnai kartoja reikalavimą, kad Ukrainoje turėtų būti surengti prezidento rinkimai.
Ukrainos prezidentas tokios galimybės neatmeta, tačiau reikalauja užtikrinti saugų ir skaidrų balsavimą.
V. Zelenskio kadencija turėjo baigtis praėjusių metų gegužę, tačiau dėl šalyje įvestos karinės padėties rinkimai nebuvo surengti.
Analitikai pažymi, kad karo metu neįmanoma surengti skaidrių rinkimų. Keblumų kelia galimas Rusijos kišimasis į balsavimą ir okupuotose teritorijose gyvenančių Ukrainos piliečių negalėjimas dalyvauti rinkimuose.
Apklausa rodo, kad tokios perspektyvos nepalaiko ir Ukrainos gyventojai. 57 proc. respondentų teigimu, rinkimai galimi tik po galutinio taikos susitarimo ir karo pabaigos.
Šiuo metu tik 9 proc. Ukrainos gyventojų mano, kad rinkimai turėtų būti rengiami dar prieš paliaubas.
Susitarus dėl saugumo garantijų ir paliaubų, tačiau nepasiekus galutinės taikos, tokią galimybę mato 25 proc. ukrainiečių.
KIIS apklausą atliko naudodamas kompiuterizuotus telefoninius interviu ir rėmėsi atsitiktine mobiliųjų telefonų numerių imtimi visuose Ukrainos regionuose. Buvo apklausti 547 respondentai.