Kaip rašo leidinys „Politico“, ginčas dėl įšaldytų Rusijos aktyvų, skirtų Ukrainos finansavimui, atskleidė gilų Europos susiskaldymą dėl to, kaip kovoti su nauja pasaulio tvarka ir beprecedentiniu JAV spaudimu.
„Jie nori mus susilpninti“, – leidiniui komentavo aukšto rango ES pareigūnas, susipažinęs su situacija.
Leidinyje pažymėta, kad šią savaitę Europos Vadovų Taryba turi padaryti du dalykus. Pirmiausia, reikia pasiekti apčiuopiamų rezultatų Ukrainos finansavimo klausimu. Tačiau Europos lyderiai taip pat turi ginti ES, į kurios politiką šiuo klausimu visomis jėgomis bando įsikišti Baltieji rūmai.
Kremlius sureagavo į kalėdinių paliaubų pasiūlymą: situaciją apsuko prieš Ukrainą
ES bus „rimtai pakenkta ilgam laikui“, jei ji nesugebės sudaryti susitarimo dėl Ukrainos finansavimo, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
JAV spaudimas
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai darė spaudimą Europos vyriausybėms, kad jos atmestų planą panaudoti 210 mlrd. eurų vertės Rusijos turtą Ukrainos finansavimui, pranešė leidiniui keturi ES atstovai, dalyvavę diskusijose.
„Kai ES lyderiai susitiko Briuselyje spalio mėnesį, jiems nepavyko pasiekti susitarimo dėl įšaldytų lėšų, nes Belgija tam prieštaravo. Po dviejų mėnesių tapo aišku, kad ES problema iš tikrųjų yra ne Belgija, o D. Trumpas“, – rašė leidinys.
Susiję straipsniai
Klausimas Belgijoje
Nuo tada Europos Komisija ir įtakingiausios sostinės prašė Belgijos ministro pirmininko Barto de Weverio, kurio parama yra lemiamas veiksnys, nes jo šalyje yra didžioji dalis įšaldytų Rusijos aktyvų, sutikti su „reparacijų kreditu“ Ukrainai.
Leidinys pažymėjo, kad per pastarąją savaitę derybos tapo intensyvesnės, nes ES siekė suteikti Belgijai garantijas. Tačiau galimybės sudaryti sandorį pablogėjo, o ne pagerėjo, sakė aukšto rango pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
„Man norėjosi verkti“, – sakė jis apie nuotaiką Briuselyje vykusioje ES ministrų susitikime, kurio metu buvo ruošiamasi viršūnių susitikimui.
Ukrainai reikia pinigų
Leidinys pabrėžė, kad Ukrainai labai reikia pinigų, nes 2026 m. ji susidurs su 71,7 mlrd. eurų biudžeto deficitu.
„Jei finansavimas nebus pradėtas iki balandžio, teks sumažinti valstybės išlaidas, o tai gali pakenkti šalies moralinei dvasiai ir gebėjimui toliau gintis“, – svarsto leidinys.
Kaip Baltieji rūmai slapta nuteikia prieš Ukrainos finansavimą
Amerikos įtakos kampanija, kurios metu D. Trumpo pareigūnai aplankė Briuselį ir vedė derybas su centrinių sostinių atstovais, lėmė tai, kad Italija, Bulgarija, Malta ir Čekija prisijungė prie šalių, kurios prieštarauja Ukrainos finansavimui.
Europos pareigūnai pareiškė, kad nesėkmė taptų katastrofa ES padėčiai pasaulyje. Ypač atsižvelgiant į tai, kad D. Trumpo administracija savo nacionalinio saugumo strategijoje pareiškė remianti euroskeptines jėgas, taip pat Rusijos vadpvą Vladimirą Putiną, kuris atvirai abejoja buvusių sovietinių respublikų suverenitetu.
Ką mano Europa
„JAV akivaizdžiai nebėra laisvojo pasaulio lyderė“, – pareiškė Manfredas Weberis, dešiniojo centro Europos liaudies partijos lyderis.
D. Trumpo administracija „atsiriboja nuo mūsų“, pridūrė jis.
Pasekmės Ukrainai
Nuniokota Ukraina atsidurs silpnesnėje derybų pozicijoje, o tai pakenks jos galimybėms pasiekti tvirtą taiką.
„Aš neturiu net tinkamų žodžių“, – sakė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Mihalas leidiniui, atsakydamas į klausimą, kas atsitiks, jei ES nepavyks sudaryti susitarimo dėl Ukrainos kredito.
Jis pridūrė, kad Kyjivas turi žinoti, „kad Europa remia Ukrainą nepaisant visko. Kad jiems nereikia sutikti su blogu sandoriu“.
Ko nori Baltieji rūmai
Pagal žiniasklaidoje pasirodžiusį „taikos plano“ projektą, kurį parengė Baltieji rūmai ir Kremlius, Vašingtonas nori pats disponuoti dalimi įšaldytų Rusijos pinigų Ukrainos finansavimui. Tuo tarpu „reparacijų kreditas“ leistų Kyjivui pačiam nuspręsti, kur nukreipti pinigus. O Prancūzija apskritai atkakliai siūlo ginkluoti Europą už Rusijos pinigus.
D. Trumpas taip pat daro spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad šis perduotų Rusijai didelius plotus stipriai įtvirtintos ir strategiškai svarbios teritorijos Donbase – žemės, kurios Kremlius nekontroliuoja.
Žinoma, Baltieji rūmai atmetė Briuselio kaltinimus dėl kišimosi.
„Vienintelis JAV tikslas – taikos užtikrinimas... Ir ukrainiečiai, ir rusai aiškiai išdėstė savo pozicijas dėl įšaldytų aktyvų, o mūsų vienintelis uždavinys – skatinti dialogą, kuris galiausiai gali baigtis susitarimu“, – komentavo situaciją Baltųjų rūmų spaudos sekretorės pavaduotoja Anna Kelly.
Koks yra ES pasirinkimas
ES pareigūnai ir lyderiai vis dažniau pradėjo kelti „branduolinio varianto“ klausimą: prastumti „reparacijų kreditą“ kvalifikuota balsų dauguma – kitaip tariant, ignoruoti kai kurių šalių prieštaravimus ir vis tiek eiti į priekį. Tačiau kai kurie pareigūnai pareiškė, kad tai suskaldytų ir taip jau susiskaldžiusį bloką bei įstumtų jį į tikrą krizę.
Kita alternatyva – tai tiesiog kai kurių šalių teikiami riboti dvišaliai kreditai.
„Svarbu, kad Belgija dalyvautų sandoryje, bet pažiūrėsime, – laikraščiui sakė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina. – Jei tai (red. past. – balsavimas kvalifikuota balsų dauguma) bus vienintelis variantas, kodėl gi ne?“
Parengta pagal „Unian“ inf.