Taigi V. Putinas savo kalboje gruodžio 17 d. patvirtino Rusijos pasiryžimą siekti platesnių teritorinių tikslų Ukrainoje, pareikšdamas, kad Rusija „išlaisvins savo istorines žemes“ karinėmis priemonėmis, jei Ukraina ir Vakarai „atsisakys turiningų diskusijų“.
„Šis V. Putino pareiškimas, tikriausiai, skirtas tam, kad atsakomybė už Rusijos agresijos tęsimą būtų priskirta Ukrainai, o ne Rusijai“, – pabrėžia analitikai.
V. Putino pareiškimai taip pat rodo, kad jis nebus patenkintas taikos susitarimu, pagrįstu JAV pasiūlytu 28 punktų taikos planu, ir sieks savo tikslų po bet kokio karo veiksmų sustabdymo sąlygomis, neatitinkančiomis šių tikslų.
V. Putinas raginimus ruoštis karui su Rusija laiko nesąmone: jokios tariamos grėmės nėra
„Kremliaus pakartotiniai pareiškimai, prieštaraujantys kai kuriems 28 punktų plano elementams, kelia abejonių dėl V. Putino pasirengimo priimti net šį preliminarų susitarimą ir rodo, kaip svarbu yra patikimos saugumo garantijos Ukrainai, kad bet koks susitarimas būtų ilgalaikis“, – pažymi ISW.
Tuo tarpu Kremlius ne kartą viešai atmetė tokių garantijų idėją, ypač kategoriškai prieštaraudamas užsienio karinių kontingentų buvimui Ukrainos teritorijoje.
Susiję straipsniai
„Kremlius tikriausiai siekia taikos susitarimo be saugumo garantijų, kad sudarytų sąlygas Rusijai ateityje atnaujinti agresiją prieš Ukrainą ir pasiekti V. Putino maksimalistinius karinius tikslus – įtvirtinti visapusišką Ukrainos kontrolę“, – mano ISW.
Parengta pagal „Unian“ inf.



