Tai – dar vienas ženklas, rodantis kadaise stipraus Prancūzijos ir Vokietijos tandemo Europos Sąjungoje (ES) silpnėjimą.
F. Merzas buvo vienas pagrindinių idėjos, pagal kurią 210 mlrd. Rusijos įšaldytų lėšų būtų panaudoti paramai Ukrainai, šalininkų.
Tuo tarpu E. Macronas viešai šiuo klausimu tylėjo, o užkulisiuose jo komanda reiškė abejones dėl tokių veiksmų teisėtumo.
E. Macronas siūlo Europai pasikalbėti su V. Putinu: turime rasti tinkamą formatą
Galiausiai, paskutinę akimirką, E. Macronas prisijungė prie Belgijos, Italijos ir kitų Rusijos turto panaudojimo priešininkų.
„E. Macronas išdavė F. Merzą. Jis žino, kad už tai teks sumokėti kainą. Tačiau jis toks silpnas, kad neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik paremti (Italijos ministrę pirmininkę – red. past.) Giorgią Meloni“, – su anonimiškumo sąlyga „Financial Times“ sakė aukšto rango ES diplomatas, susipažinęs su derybomis.
Šis atvejis iliustruoja naują dinamiką ES viduje, kurioje Vokietija tampa iniciatyvi, o Prancūzija – vilkinanti.
Susiję straipsniai
F. Merzas jaučiasi užtikrintas savo kryptimi dėl Ukrainos, tuo tarpu E. Macrono galimybės itin ribotos dėl didelės valstybės skolos ir politinio nestabilumo šalyje.
„Eurasia Group“ analitinio centro Europos skyriaus vadovas Mujtaba Rahmanas „Financial Times“ pareiškė, kad įvyko „visiškas apsikeitimas vaidmenimis“.
Jei pastaruosius penkerius metus Vokietija buvo laikoma politiniu stabdžiu Europoje, dabar būtent Prancūzija nebesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų.
F. Merzas iš esmės perėmė daugelį pozicijų, kurias ilgą laiką propagavo Paryžius, įskaitant Europos strateginę autonomiją, „pirk europietišką prekę“ principą gynybos sektoriuje ir stipresnę bendrosios rinkos apsaugą nuo nesąžiningos Kinijos konkurencijos.
Tačiau tuo pat metu pati Prancūzija traukiasi nuo stiprios Europos principų.
„Tam tikra prasme ES dar niekada nebuvo tokia prancūziška – pramonės politika, saugumo politika didele dalimi buvo priimtos E. Macrono dėka. Tačiau Briuselyje vis labiau jaučiama, kad Prancūzija teikia pirmenybę nacionaliniams interesams, o ne ES interesams.
Senas posakis, kad „Prancūzija – tai vien žodžiai, žodžiai, žodžiai, bet jokių veiksmų“, vėl grįžta“, – „Financial Times“ dėstė Paryžiaus analitinio centro „Institut Montaigne“ Europos politikos ekspertė Georgina Wright.