Skubiame viešame kreipimesi teigiama, kad 67 metų Z. Tabari spalio mėnesį buvo nuteista mirties bausme po „fiktyvaus 10 minučių trukmės teismo proceso, kuris vyko nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją be jos pasirinkto teisinio atstovavimo“.
Laiške, kurį inicijavo Londone įsikūrusi aukų šeimų asociacija „Teisingumas 1988 m. žudynių aukoms Irane“, teigiama, kad Z. Tabari gresia „egzekucija vien už tai, kad laikė plakatą su užrašu „Moteris, pasipriešinimas, laisvė“.
Plakate greičiausiai buvo perfrazuotas šūkis „Moteris, gyvenimas, laisvė“, išpopuliarėjęs per 2022 m. visuotinius protestus, kuriuos sukėlė 22-metės Mahsos Amini mirtis Irano policijos areštinėje.
Irano oficialioje žiniasklaidoje apie jos bylą nebuvo užsiminta, taip pat nebuvo patvirtinta, kad ji nuteista mirties bausme.
Antradienio bendrame kreipimesi, kurį pasirašė buvusios Šveicarijos ir Ekvadoro prezidentės, taip pat buvusios Suomijos, Peru, Lenkijos ir Ukrainos ministrės pirmininkės, teigiama, kad ši byla atskleidžia „terorą“, kurį moterys dešimtmečiais patiria Irane, šalyje, kuri „šiuo metu yra pirmaujanti pasaulyje pagal moterų egzekucijų skaičių, tenkantį vienam gyventojui“.
Norvegijoje įsikūrusios organizacijos „Iran Human Rights“ (IHR) duomenimis, vien šiais metais Irano valdžios institucijos įvykdė daugiau nei 40 mirties bausmių moterims.
„Irane už drąsą laikyti plakatą, skelbiantį moterų pasipriešinimą priespaudai, dabar baudžiama mirtimi, – teigiama antradienio laiške, kurį taip pat pasirašė daugybė pareigas einančių teisėjų, diplomačių bei parlamentarių, tarp jų – ir JAV respublikonų kongresmenė Nancy Mace. – Reikalaujame nedelsiant paleisti Zahrą ir raginame viso pasaulio vyriausybes palaikyti Irano moteris jų kovoje už demokratiją, lygybę ir laisvę.“