Tokio kišimosi atvejai plačiai fiksuoti per rinkimus Gruzijoje ir Rumunijoje. Ukrainos atveju tokia rizika, kaip interviu „Ukrinform“ teigė darbo grupės pirmininko pavaduotoja, Aukščiausiosios Rados Valstybės kūrimo, vietos savivaldos, regioninės ir miestų plėtros komiteto pirmininkė Olena Šuliak, turėtų būti gerokai didesnės.
Pasak O. Šuliak, gruodžio 26 d. įvyko pirmasis iš planuojamų specialiosios darbo grupės posėdžių, skirtas parengti išsamius teisėkūros pasiūlymus dėl rinkimų organizavimo ir vykdymo Ukrainoje specialiuoju laikotarpiu ir (arba) po karo. Viena iš užduočių – įvertinti rinkimų infrastruktūros parengimą tokiems rinkimams, taip pat sukurti teisinius mechanizmus, skirtus užkirsti kelią galimam neteisėtam kišimuisi į rinkimų procesą.
O. Šuliak pabrėžė, kad tai apima ir Rusijos kišimąsi, nes tarptautinė patirtis, ypač Gruzijoje ir Rumunijoje, rodo, jog Rusija gali plačiu mastu naudoti kibernetines atakas, rinkėjų papirkinėjimą, kandidatų diskreditavimą bei lojalių politikų finansavimą.
Susiję straipsniai
„Bus masinė dezinformacija ir įvairiomis priemonėmis bus skaldoma visuomenė. Bus bandoma diskredituoti ir finansiškai remti prorusiškas grupes ar politikus bei jų komandas. Todėl turime numatyti, kokias priemones taikysime. Manau, labai svarbu išstudijuoti naujausią Gruzijos ir Rumunijos patirtį, nes matėme pasekmes. Suprantame, kad Ukrainoje tokių atvejų bus gerokai daugiau, ir dirbsime tam, kad jokia prorusiška žiniasklaida ar asmenys negalėtų daryti įtakos mūsų rinkimų procesams“, – kalbėjo O. Šuliak.
Ji taip pat pažymėjo, kad remiantis Pilietinio tinklo OPORA atliktu saugumo situacijos auditu, tiriant saugių pokarinių rinkimų organizavimą, bendruomenių pasirengimas rinkimų infrastruktūros požiūriu yra labai žemas.
„Per spalio–lapkričio mėnesiais atliktą auditą buvo apklausta 11 bendruomenių, kurių dauguma yra deokupuotos, pasienio arba kovos veiksmų zonoje. Tarp jų – Kramatorskas, Chersonas, Nikopolis, Novomykolajivka, Velykopysarivka, Olevskas ir Snovskas. Pagal rezultatus, tik trys iš 11 bendruomenių galėtų potencialiai atitikti pagrindinius fizinio saugumo kriterijus pasibaigus karo padėčiai“, – teigė O. Šuliak.
Duomenys rodo, kad nė vienoje iš apklaustų bendruomenių nėra 100 proc. rinkimų apylinkių, kuriose per 500 metrų spindulį būtų įrengtos slėptuvės. Be to, fronto linijos ir deokupuotose bendruomenėse daugiau nei 50 proc. rinkimų infrastruktūros pastatų yra sunaikinti arba apgadinti. Daugumoje bendruomenių perspėjimo sistemos nepasiekia visų gyventojų, o kai kuriais atvejais veikia tik centrinėse gyvenvietėse.
„Be to, yra problemų dėl ribotų Centrinės rinkimų komisijos narių pajėgumų, taip pat dėl elektros tiekimo, slėptuvių, perspėjimo sistemų ir kt. Reikia labai daug ką patikrinti, siekiant įvertinti kiekvienos bendruomenės organizacinius pajėgumus. Tai taps pagrindu ir gairėmis mūsų sprendimų priėmimui bei procesų supratimui tiesiogiai kiekvienoje bendruomenėje“, – apibendrino O. Šuliak.
Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jei Ukrainos, JAV, Rusijos ir Europos taikos susitarimo ratifikavimui reikėtų visuotinio referendumo, kartu su juo galėtų būti surengti prezidento rinkimai. Tai galėtų įvykti praėjus 60–90 dienų nuo susitarimo pasirašymo.
Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad rinkimai Ukrainoje gali vykti tik esant atitinkamoms taikioms sąlygoms. Taip pat būtini teisėkūros pakeitimai, kad būtų atsižvelgta į pokarinių rinkimų ar rinkimų po aktyvios karo veiksmų fazės pabaigos ypatumus.
Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas pasirašė potvarkį įsteigti darbo grupę, kuri parengtų įstatymo projektą dėl rinkimų karo metu. Į grupę bus įtraukti visų parlamentinių frakcijų ir grupių atstovai, taip pat pilietinės visuomenės ekspertai ir Centrinės rinkimų komisijos atstovai.