Žingsnis po žingsnio: kaip JAV pagrobė N. Maduro tiesiai iš jo miegamojo?

Per šiuos monitorius JAV prezidentas matė, kaip elitiniai „Delta Force“ kariai įsiveržia į Nikoloaso Maduro namus Karakase. Venesuelos lyderis miegojo šalia savo žmonos Cilia Flores ir bandė sprukti į plienu sutvirtintą saugiąją patalpą, bet buvo greitai nutemptas ir suimtas.

Taip baigėsi kelis mėnesius trukusi kampanija, kurios tikslas, kaip pripažįsta šaltiniai, nuo pat pradžių buvo aiškus – nušalinti N. Madurą nuo valdžios. D. Trumpas iš pradžių nerimavo dėl netikėtų pasekmių ir ilgo karo rizikos, bet kelios dienos prieš Kalėdas vis dėlto davė politinį „žalią signalą“.

Orai Venesueloje kelias dienas vertė atidėti operaciją. Galiausiai, 22 val. 46 min. Vašingtono laiku, pavakarieniavęs „Mar-a-Lago“ terasoje, D. Trumpas suteikė galutinį leidimą.

„Sėkmės ir tesaugo Dievas“, – į nacionalinio saugumo komandą kreipėsi D. Trumpas. Po šių žodžių kolonos amerikiečių sraigtasparnių nuskriejo virš jūros, maždaug 30 metrų aukštyje, tamsiais Karibų vandenimis Venesuelos kryptimi.

Praėjus kelioms valandoms, Nikolasas Maduras jau buvo JAV rankose. Socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpo paskelbtoje nuotraukoje jis matomas surakintomis rankomis, pilkais treningais ir juodais dengiančiais akiniais.

Šeštadienį D. Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos dabar „valdys“ Venesuelą neribotam laikui. Jis pareiškė nebijantis „batų ant žemės“ ir nenorintis, kad N. Maduro režimas būtų pratęstas pakeičiant vieną lyderį kitu.

Prezidentas daugiausia akcentavo pažadą, esą JAV ir Venesuelos „partnerystė“ padarys venesueliečius „turtingus, nepriklausomus ir saugius“. Kritikai primena, jog ši „partnerystė“ pasiekta valdžios nuvertimo ir okupacijos sąlygomis.

D. Trumpas aiškino, kad amerikiečių kompanijos suremontuos naftos ir kitą infrastruktūrą ir „pradės uždirbti pinigus šaliai“. Jis atsisakė įvardyti bet kokį terminą, kiek ilgai JAV okupacija tęsis, ir pabrėžė, kad būtent Vašingtonas nuspręs, kada grąžinti šalies kontrolę venesueliečiams.

Vašingtone kongreso padėjėjai ir prezidento sąjungininkai privačiai nerimauja dėl ilgalaikių pasekmių. Jie kalba apie galimą žalą JAV nacionaliniam saugumui ir politines rizikas prezidentui, kurio populiarumo reitingai žemi, o rinkėjų bazė mažai linkusi remti naujas intervencijas užsienyje.

Visą savaitę šalia D. Trumpo Floridoje buvo pagrindiniai spaudimo N. Madurui architektai – valstybės sekretorius Marco Rubio ir vyresnysis patarėjas Stephenas Milleris. Jie matyti vakarieniaujant su prezidentu likus kelioms valandoms iki operacijos ir vėliau lydėjo jį, kai šis skelbė „pergalę“.

CNN šaltiniai pasakoja, kad reido parengimas prasidėjo gruodžio viduryje. Tačiau pati idėja nuversti N. Maduro formavosi kur kas anksčiau, dar prieš pirmąjį JAV smūgį tariamam narkotikų gabentojų laivui iš Venesuelos rugsėjį.

Kol Jungtinės Valstijos viešai kaupė karinius pajėgumus Karibuose, siųsdamos karo laivus ir kitą techniką, slapta vyko ir kita koncentracija. Rugpjūtį CŽV įkurdino mažą komandą pačioje Venesueloje, kuri turėjo sekti N. Maduro įpročius, maršrutus ir aplinką.

„Jie išsiaiškino, kaip jis juda, kur gyvena, kur keliauja, ką valgo, ką dėvi, kokius augintinius turi“, – šeštadienį aiškino jungtinių štabų viršininkas generolas Danas Caine'as. Iš esmės tai buvo pilnas režimo lyderio kasdienybės žemėlapis.

CNN šaltiniai patvirtino, kad CŽV turėjo savo šaltinį pačioje Venesuelos vyriausybėje. Šis informatorius padėjo tiksliai sekti N. Maduro buvimo vietą ir judėjimą prieš pat sulaikymą.

Išsami laiko juosta ir faktas, jog CŽV komanda taip ilgai veikė Venesueloje, atskleidžia kitą spaudimo kampanijos pusę. Tai vyko tuo metu, kai aukšti JAV pareigūnai viešai tikino, kad jų tikslas nėra režimo kaita.

Keli demokratai senatoriai šeštadienį apkaltino M. Rubio ir gynybos sekretorių Petą Hegsethą melavus per Senato uždarą brifingą. Anot jų, prieš kelias savaites ten buvo tikinta, jog jokio N. Maduro nuvertimo plano nėra.

„Sekretoriai M. Rubio ir P. Hegsethas prieš kelias savaites pažvelgė kiekvienam senatoriui į akis ir tvirtino, kad tai nesusiję su režimo kaita. Aš jais jau tada nepasitikėjau, o dabar matome, kad jie akiplėšiškai melavo Senatui“, – X tinkle piktinosi senatorius Andis Kimas.

Spalį D. Trumpas viešai pareiškė įgaliojęs CŽV veikti Venesueloje, kad būtų pažabotos nelegalios migrantų ir narkotikų srovės. CŽV tokių komentarų nekomentavo.

Lapkričio pabaigoje CŽV įvykdė drono smūgį uosto objektui Venesuelos pakrantėje. Kaip skelbia CNN, taikiniu tapo atokus dokas, kurį JAV siejo su nusikalstama gauja „Tren de Aragua“.

Vašingtono vertinimu, ten buvo sandėliuojami narkotikai ir kraunami į laivus. Šaltiniai teigia, kad smūgio metu objekte žmonių nebuvo, todėl aukų išvengta.

Net ir rengiant planus nuversti N. Madurą, dalis Baltųjų rūmų pareigūnų vis dar vylėsi, kad jis pasitrauks savanoriškai. Taip du aukšti administracijos atstovai apibūdino savo nuotaikas CNN žurnalistams.

Per lapkritį įvykusį pokalbį telefonu D. Trumpas, anot vieno pareigūno, kelis kartus pabrėžė N. Madurui, kad „jam pačiam būtų geriau“ pasitraukti ir palikti šalį. Šis skambutis viduje apibūdinamas kaip „beveik ultimatumas“.

Generolas D. Caine'as šeštadienį patvirtino, kad „Operation Absolute Resolve“ (liet. „Operacija Absoliutus ryžtas“) buvo „mėnesių planavimo ir repeticijų“ rezultatas. Jo teigimu, misijoje dalyvavo 150 orlaivių ir personalas iš kelių karinių ir žvalgybos institucijų.

Operacijai atrinkti kariai laukė idealių oro sąlygų ir per šventes buvo nuolat pasirengę startui. Dėl blogo oro žygis į Karakasą kelis kartus buvo atidėtas.

„Vakar naktį oras prasisklaidė tiek, kad atsivėrė siauras koridorius, kuriuo galėjo manevruoti tik patys geriausi pasaulio pilotai“, – pabrėžė D. Caine'as. Tai buvo signalas, kad atėjo laikas smogti.

Kai D. Trumpas kiek prieš 23 val. Vašingtono laiku suteikė galutinį leidimą, JAV orlaiviai pradėjo kilti iš 20 bazių Vakarų pusrutulyje. Generolo teigimu, jie turėjo sunaikinti Venesuelos oro gynybos sistemas ir suteikti priedangą sraigtasparniams, atgabenantiems reido grupę į Karakasą.

D. Caine'as pridūrė, kad Jungtinės Valstijos taip pat panaudojo kibernetinės kovos priemones. Tai turėjo apsunkinti Venesuelos pajėgų komunikaciją ir atverti kelią JAV operacinėms grupėms danguje ir ant žemės.

Pasak D. Caine'o, sraigtasparniai su reido komanda N. Maduro kompleksą Karakase pasiekė apie 2 val. nakties vietos laiku. Priartėjus prie teritorijos į sraigtasparnius buvo atidengta ugnis, vienas orlaivis buvo pažeistas, bet liko valdomas.

JAV pajėgos atsakė ugnimi, gindamos įgulą ir šturmo grupę. Žvalgybos komandos iš oro ir ant žemės realiu laiku teikė informaciją, kad kariai galėtų orientuotis sudėtingame komplekso labirinte ir išvengtų nereikalingos rizikos.

Generolas patvirtino, kad N. Maduro ir jo žmona galiausiai „pasidavė“ amerikiečių kariams. Po sulaikymo pora buvo išgabenta iš šalies ir perkelta į desantinį laivą „USS Iwo Jima“.

Du CNN šaltiniai nurodo, kad laivas sustojo JAV karinėje bazėje Gvantanamo įlankoje Kuboje. Ten N. Maduro ir C. Flores buvo perkelti į lėktuvą, kuris šeštadienio vakarą nusileido Stiuarto nacionalinės gvardijos bazėje Niujorko valstijoje.

Tuo metu Karakase žmonės nežinojo, kaip reaguoti. Daug miesto gatvių ankstyvomis valandomis buvo tuščios, ore dar tvyrojo parako kvapas.

Tie, kurie išėjo ieškoti būtiniausių prekių, tokių kaip sauskelnės, aptiko uždarytas parduotuves, vaistines, prekybos centrus ir degalines. Miestas atrodė sustingęs tarp šoko ir laukimo.

Pats D. Trumpas, leidęs ilgesnes atostogas Pietų Floridoje, viešai nedavė ženklų, kad rengiasi vienam svarbiausių savo politinės karjeros sprendimų. Jis įprastai žaidė golfą, vakarieniavo „Mar-a-Lago“ terasoje ir rengė Naujųjų metų pokylį su „Vanilla Ice“ pasirodymu.

Likusias valandas prieš didįjį sprendimą prezidentas golfo klube susitiko su viceprezidentu J. D. Vance'u. Jie aptarė smūgius, o J. D. Vance'as, operacijai prasidėjus, grįžo į Sinsinatį ir toliau jungėsi į vėlyvus pasitarimus saugiu vaizdo ryšiu.

Viceprezidento atstovas paaiškino, kad D. Trumpo komanda bijojo, jog naktinis viceprezidento kortežas, pajudėjęs tuo metu, kai pradeda veikti sraigtasparniai, gali įspėti Venesuelos režimą. Todėl nuspręsta vengti papildomų judėjimo ženklų.

Tuo metu D. Trumpas Mar-a-Lago stebėjo operaciją kartu su generolais ir nacionalinio saugumo patarėjais. Vėliau jis prisiminė šią naktį kaip savotišką realybės televizijos epizodą.

„Jei būtumėte matę, kas ten vyko, aš žiūrėjau tai kaip televizijos laidą“, – komentavo D. Trumpas „Fox News“. Taip jis dar kartą pabrėžė, kad operaciją sekė gyvai nuo pirmųjų minučių.

„Jei būtumėte matę tą greitį, tą smurtą… tai buvo nuostabus dalykas, nuostabus darbas, kurį jie padarė. Niekas kitas nebūtų galėjęs padaryti nieko panašaus“, – gyrėsi D. Trumpas. Jo retorikoje dominavo kariuomenės galia, o ne diskusijos apie pasekmes.

Daug mažiau D. Trumpas kalbėjo apie tai, kaip atrodys JAV pažadėtas Venesuelos „valdymas“. Jis miglotai užsiminė apie kažkokią „grupę“, kuri perimtų 31 mln. venesueliečių valstybės aparatą.

Prezidentas tikino, kad viceprezidentė Delcy Rodrigues „padarys tai, ką mes laikome būtinu, kad Venesuela vėl taptų didi“. Maždaug po dviejų valandų D. Rodrigues valstybinėje televizijoje pasmerkė „žiaurų išpuolį“ prieš šalį ir pareiškė, kad jos valstybė buvo „žiauriai užpulta“.

Tai dar labiau sustiprino įspūdį, kad, nepaisant mėnesius trukusio planavimo, JAV strategija po N. Maduro nuvertimo išlieka miglota. Venesuela ir pasaulis kol kas tik spėlioja, koks bus šios operacijos politinis finalas.

Paklaustas CNN, ar jis atsižvelgia į prieštaringą JAV bandymų nuversti diktatorius istoriją, D. Trumpas nuo jos atsiribojo.

„Taip buvo su kitais prezidentais. Su manimi taip nėra“, – pabrėžė jis.

„Su manimi mes turime nepriekaištingą pergalių istoriją“, – pasigyrė D. Trumpas. Tuo metu jo kritikai Vašingtone šią operaciją vadina didžiausia ir rizikingiausia politine bei karine avantiūra per abu jo prezidentavimo laikotarpius.