D. Trumpas šią savaitę dar kartą sakė, kad JAV ketina imtis veiksmų Grenlandijos atžvilgiu „ar tai patinka, ar ne“, nes, jo teigimu, Rusija ar Kinija gali užimti šią strategiškai svarbią Arkties salą, jei JAV neįsikiš.
Europos sostinės ir Danija yra išreiškusios susirūpinimą dėl Vašingtono retorikos. Danijos premjerė Mette Frederiksen įspėjo, kad bet koks bandymas paveikti Grenlandijos padėtį prievarta galėtų pakenkti NATO saugumo sistemai ir transatlantiniams santykiams.
Visų penkių Grenlandijos parlamento partijos lyderių bendrame pareiškime teigiama, kad jie nenori, jog sprendimai būtų priimami už jų nugaros, ir pabrėžia, jog „Grenlandijos ateitį turi spręsti grenlandiečiai“ be išorės spaudimo ar kišimosi į šalies vidaus reikalus.
JAV nusprendė paleisti du rusus iš anksčiau perimto tanklaivio: Maskva puolė reikšti dėkingumą
Prezidentas D. Trumpas taip pat tvirtino, kad norėtų pasiekti susitarimą su Danija, tačiau pažymėjo, kad jei jo nebus įmanoma pasiekti „lengvu būdu“, tai gali būti daroma „sunkesniu“ keliu.
Pastaraisiais metais Grenlandija sulaukė tarptautinio dėmesio ne tik dėl strateginės padėties tarp Šiaurės Amerikos ir Europos, bet ir dėl didelių gamtinių išteklių, įskaitant retuosius žemės elementus ir potencialias naftos bei dujų atsargas.
Tuo pat metu tiek Rusija, tiek Kinija padidino karinę veiklą Arkties regione, nors nė viena šalis oficialiai neiškėlė teritorinių pretenzijų į Grenlandiją.
Dabartinė Grenlandijos padėtis – Danijos Karalystės autonominė teritorija, turinti savivaldą. Danijos vyriausybė ir Europos sąjungininkės yra pareiškusios, kad sprendimai dėl salos statuso turi būti priimami tik pagal tarptautinę teisę ir su Grenlandijos bei Danijos sutikimu.
D. Trumpas 2019 m. jau siūlė pirkti Grenlandiją, tačiau tuo metu šis pasiūlymas sulaukė atmetimo ir kritikos tiek Danijoje, tiek Grenlandijoje.
