Europos Komisijoje svarstoma, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiktų su tokiais taikos plano punktais kaip dalies teritorijų perdavimas Rusijai tik tuo atveju, jei Kyjivas gautų ES narystę. Tačiau kai kurios Europos sostinės dėl šio plano rimtai nerimauja, „Financial Times“ cituoja septynis pareigūnus.
Preliminarus planas, kuris dabar aptariamas Briuselyje, numato atsisakyti dar 1993 m. suderintų stojimo taisyklių. Jos iki šiol reikalavo, kad kandidatės įgyvendintų milžinišką kiekį ES normų ir teisės aktų.
Pagal naują schemą Ukraina galėtų tapti ES nare, bet be pilnų politinių teisių. Pavyzdžiui, iš pradžių Kyjivas neturėtų balso teisės viršūnių susitikimuose ir ministrų tarybose.
Dviejų pakopų modelis
Kaip nurodo pareigūnai, kuriuos cituoja dienraštis, Ukraina etapais gautų prieigą prie ES bendrosios rinkos, žemės ūkio subsidijų ir vidaus finansavimo. Tokia seka leistų etapais integruoti šalį, kartu ribojant jos galimybę daryti politinę įtaką ES sprendimams.
Naujos taisyklės taip pat apribotų naujų narių veto teisę, pažymi „Politico“. Tokios šalys negalėtų blokuoti sankcijų ar kitų sprendimų, kuriems dabar reikia visų ES valstybių pritarimo.
Pasak „Politico“, planą ketinama pristatyti vasarį arba kovą, tai patvirtino už plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos. Pirmiausia jį turi parengti Europos Komisija, o tada dokumentas bus pateiktas valstybių vadovams ir aptartas Europos Vadovų Tarybos susitikimuose.
Vienas aukšto rango ES diplomatas „Financial Times“ aiškino, kad stojimo taisykles būtina padaryti lankstesnes.
„Išskirtiniai laikai reikalauja išskirtinių priemonių. Mes ne griauname plėtrą, o plečiame pačią plėtros sąvoką“, – pabrėžė jis.
Tačiau diplomatai iš ES šalių ir kandidačių, kurie dalyvauja neoficialiose konsultacijose su Europos Komisija, išreiškia nerimą dėl tokios koncepcijos. Dalies jų nuomone, toks modelis gali pakenkti ES stabilumui ir sukelti kitų kandidačių pasipiktinimą.
Kandidatų reakcijos
Kiti „Financial Times“ kalbinti pareigūnai įspėja, kad stojimo proceso keitimas gali pakirsti kitų kandidačių ambicijas. Trys šaltiniai pažymi, jog Juodkalnija ir Albanija, artimiausios prie narystės ES, gali pasijusti gavusios mažiau patrauklų pasiūlymą nei anksčiau žadėta.
Be to, iškyla klausimas, ar tokį supaprastintą įstojimą pasiūlys ir kitoms kandidatėms, kurios pastaraisiais metais beveik nepajudėjo narystės link. „Financial Times“ mini Bosniją ir Turkiją kaip šalis, kurioms tai būtų jautrus ir politiškai sudėtingas klausimas.
„Politico“ rašo, kad į narystę be pilnų balsavimo teisių šalyse kandidatėse žiūrima nevienareikšmiškai. Kai kurie politikai tokį modelį remia, kiti bijo, kad jis įtvirtins „antrarūšės narystės“ statusą.
Albanijos premjeras Edi Rama interviu „Politico“ naują idėją įvertino palankiai. Jis pabrėžė, kad Tirana nesiekia ginčyti sprendimų, kuriuos priima ES steigėjos.
„Galiausiai svarbiausius sprendimus priima suaugę šeimos nariai“, – argumentavo E. Rama.
Buvusi Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili žurnalistams taip pat priminė jau seniai raginusi ES svarstyti tarpinius narystės formatus. Jos nuomone, tai leistų greičiau priartinti šalis prie europinės erdvės, nenutraukiant spaudimo reformoms.
Baigiamasis tikslas
Tuo pat metu vienas Moldovos pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, paragino išlaikyti aiškų politinį horizontą. Jo žodžiais, visiškos narystės perspektyva turi likti galutiniu ir nedviprasmišku tikslu.
Juodkalnijos prezidentas Jakovas Milatovičius „Politico“ tvirtino nematąs poreikio peržiūrėti jo šaliai taikomas narystės sąlygas. Jis pabrėžė, kad Podgorica jau daug metų dirba laikydamasi dabartinių taisyklių ir tikisi būti priimta kaip pilnateisė narė.
Apie idėją riboti naujų ES narių balsavimo teises „Politico“ pranešė dar 2025 m. spalį. Tuomet buvo kalbama, kad toks modelis padėtų atgaivinti plėtrą, kurią faktiškai paralyžiavo Vengrijos blokavimas.
V. Zelenskis dar lapkritį, paklaustas apie galimybę prisijungti prie ES be pilnų balsavimo teisių, atmetė „pusinės narystės“ idėją.
V. Zelenskis pabrėžė: „Mano nuomone, negalima būti daliniu ES nariu.“