Maskva daugelį metų stengėsi išlaikyti pusiausvyrą santykiuose su visais pagrindiniais žaidėjais Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Izraelį ir palestiniečius. Tačiau po to, kai prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ karas, o Rusija užpuolė Ukrainą, V. Putinas atsitraukė nuo Izraelio ir sustiprino ryšius su jo priešininkais, tokiais kaip Iranas.
Didėjant izoliacijai Vakaruose, Maskva taip pat ėmėsi siekti glaudesnių santykių su Persijos įlankos valstybėmis.
„Prezidentas Putinas taip pat gavo kvietimą prisijungti prie šios „Taikos tarybos“, – žurnalistams tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad Rusija siekia su Vašingtonu išsiaiškinti visus šio pasiūlymo „niuansus“, tačiau nenurodė, ar Kremliaus šeimininkas yra linkęs papildyti tarybos gretas.
Situaciją dėl Grenlandijos stebintis Kremlius: D. Trumpas patektų į istoriją
Baltieji rūmai kreipėsi į įvairius pasaulio veikėjus, kviesdami juos prisijungti prie vadinamosios „Taikos tarybos“, kuriai pirmininkauja pats JAV prezidentas.
V. Putinas praeityje gyrė D. Trumpo pastangas spręsti konfliktus.
„Jis išties daug daro, kad išspręstų šias sudėtingas krizes, kurios tęsiasi daugelį metų, netgi dešimtmečius“, – pernai spalį sakė V. Putinas.
Kalbėdamas apie padėtį Artimuosiuose Rytuose, V. Putinas teigė, kad „jei mums pavyks pasiekti viską, ko siekė Donaldas (…) tai bus istorinis įvykis“.
Susiję straipsniai
Kvietimo sulaukė ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Apie tai informavo Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Ruslanas Varankovas.
„Baltarusijos pusė gavo asmeninį JAV prezidento Donaldo Trumpo laišką Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. Jame Baltarusija kviečiama tapti Gazos taikos tarybos steigiamąja nare“, – jo žodžius citavo ministerijos spaudos tarnyba.
Pasak atstovo, A. Lukašenka į kvietimą reagavo teigiamai.
„Mūsų pozicija yra tokia: esame pasirengę dalyvauti Taikos tarybos darbe, tikėdamiesi, kad ši organizacija išplės savo įgaliojimus toli už jos iš pradžių siūlyto mandato ribų. Tai leis jai aktyviai dalyvauti pasauliniuose bet kokių tarptautinių konfliktų sprendimo procesuose, o ilgainiui tai padės sukurti naują saugumo architektūrą, kurią Baltarusija skatina pastaraisiais metais“, – sakė R. Varankovas.
Jo žodžiais, Baltarusija labai vertina tai, kad JAV pusė ją laiko valstybe, galinčia prisiimti atsakomybę už ilgalaikės taikos kūrimą ir investuoti į saugią ir klestinčią ateitį naujoms kartoms.
„Mes taip pat vertiname šį kvietimą kaip Baltarusijos prezidento asmeninių nuopelnų ir tarptautinio autoriteto pripažinimą“, – pabrėžė diplomatas.
Visapusiška invazija į Ukrainą ir karas Gazos Ruože pakenkė tradiciškai geriems Maskvos santykiams su Izraeliu, kuriame gyvena didelė Rusijoje gimusių žmonių bendruomenė. Kremlius ne kartą kritikavo Izraelio atsaką į spalio 7-osios išpuolius ir ragino laikytis santūrumo.
„Gazos Ruožas išgyvena humanitarinę katastrofą tikrąja to žodžio prasme“, – pernai gegužę susitikime su palestiniečių lyderiu Mahmudu Abbasu pareiškė V. Putinas, kurį citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Rusija, kaip palestiniečių draugė, stengiasi teikti reguliarią pagalbą“, – pridūrė Rusijos prezidentas.
JAV žiniasklaida: už narystę „Taikos taryboje“ Trumpas prašė susimokėti 1 mlrd. dolerių
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija už nuolatinę narystę jo „Taikos taryboje“ konfliktams spręsti paprašė šalių sumokėti 1 mlrd. JAV dolerių, rašo JAV žiniasklaida.
Baltieji rūmai pakvietė įvairius pasaulio lyderius, tarp jų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir Kanados premjerą Marką Carney, prisijungti prie tarybos, kuriai pirmininkaus pats D. Trumpas.
Pirmasis apie prašomą įmoką pranešęs portalas „Bloomberg“ teigia, kad šalys narės, kurias taryboje atstovaus jų valstybės vadovai, galės prisijungti trejiems metams arba ilgiau, jei per pirmuosius metus įneš daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių.
„Kiekviena valstybė narė gali būti tarybos nare ne ilgiau kaip trejus metus nuo šios chartijos įsigaliojimo, dėl jos narystės pratęsimo sprendžiant pirmininkui“, – teigiama valdybos chartijos projekte, su kuriuo susipažino „Bloomberg“ ir kitos žiniasklaidos priemonės.
„Trejų metų narystės terminas netaikomas valstybėms narėms, kurios per pirmus metus nuo chartijos įsigaliojimo į Taikos tarybos biudžetą įneša daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių“, – priduriama dokumente.
Tarybos idėja iš pradžių kilo siekiant prižiūrėti Gazos atstatymą, tačiau iš jos chartijos, kurią plačiai cituoja JAV žiniasklaida, nepanašu, kad jos vaidmuo apsiribotų Palestinos teritorija.
Baltieji rūmai teigė, kad pastarosios atveju bus įsteigta pagrindinė valdyba – palestiniečių technokratų komitetas – ir antroji „vykdomoji valdyba“, kuri, panašu, turės labiau patariamąjį vaidmenį.
„Taikos taryba yra tarptautinė organizacija, siekianti skatinti stabilumą, atkurti patikimą ir teisėtą valdymą bei užtikrinti ilgalaikę taiką konfliktų paveiktose ar jų grėsmės zonose“, – teigiama chartijos projekte.
Kritikuoja „nepasiteisinusias institucijas“
Dokumentas buvo išsiuntinėtas dešimtims pasaulio lyderių, kurie buvo pakviesti prisijungti prie tarybos, pranešė „Times of Israel“.
Jame pažeriama kritikos tarptautinėms institucijoms, pavyzdžiui, Jungtinėms Tautoms (JT), teigiant, esą taryba turėtų „išdrįsti atsisakyti metodų ir institucijų, kurios pernelyg dažnai nepasiteisino“.
Nuolat JT kritikuojantis D. Trumpas šį mėnesį paskelbė, kad jo šalis pasitrauks iš 66 pasaulinių organizacijų ir sutarčių, iš kurių maždaug pusė yra susijusios su JT.
Remiantis „Times of Israel“ paskelbtu visu chartijos projekto tekstu, tarybos narėmis galės būti „tik tos valstybės, kurias pakviečia dalyvauti jos pirmininkas“.
D. Trumpas turėtų teisę pašalinti tarybos nares, jei tam pritartų du trečdaliai visų narių, ir pasirinkti savo įpėdinį, jei nuspręstų palikti pirmininko pareigas.
„Taikos taryba“ pradėta formuoti šeštadienį, kai buvo pakviesti prisijungti Egipto, Turkijos, Argentinos ir Kanados lyderiai.
D. Trumpas tarybos nariais taip pat paskyrė savo valstybės sekretorių Marco Rubio, buvusį Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Tony Blairą ir vyresniuosius derybininkus Jaredą Kushnerį ir Steve'ą Witkoffą.
Izraelis išreiškė prieštaravimą pagal šį organą veiksiančios „Gazos vykdomosios valdybos“ sudėčiai. Į pastarąją pakviesti Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas ir Kataro diplomatas Ali Al Thawadis.