Antradienį S. Lavrovas kalbėjo apie „krizines tendencijas“ Vakaruose. Rusijos užsienio reikalų ministras teigė, esą Grenlandija yra naujausias to pavyzdys, nes ji kelia precedento neturinčią įtampą net ir NATO viduje.
Jis teigė, kad Rusija stebi „rimtą geopolitinę situaciją“ aplink Grenlandiją.
S. Lavrovas tvirtino, kad Rusija nesuinteresuota kištis į Grenlandijos reikalus ir kad Vašingtonas žino, esą Rusija neplanuoja užgrobti Grenlandijos. Tačiau ministras pridūrė, kad, jo nuomone, Grenlandija nėra natūrali Danijos dalis.
Kremlius prakalbo apie naujų ryšių kūrimą: įvardijo, su kuriomis šalimis mato galimybių
Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat perspėjo, kad esant dabartinei Europos lyderių grupei „mažai tikėtina“, jog Rusijai pavyktų sudaryti susitarimus su Europa.
Portalas Lrytas primena, kad pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė manantis, kad Europos lyderiai per daug nesipriešins jo bandymui įsigyti Grenlandiją.
„Nemanau, kad jie per daug priešinsis. Mes turime ją turėti. Jie turi tai padaryti“, – Floridoje žurnalistei sakė D. Trumpas, šiai paklausus, ką D. Trumpas planuoja pasakyti Europos lyderiams, kurie prieštarauja jo planams.
Susiję straipsniai
D. Trumpas pastaruoju metu primygtinai tvirtina, kad JAV reikia strateginėje vietoje išsidėsčiusios Grenlandijos, kuri yra autonominė Danijos teritorija.
Jis yra sukritikavęs Daniją, esą ši nesiima pakankamai veiksmų, kad užtikrintų salos saugumą. D. Trumpas tokį argumentą pasitelkė nepaisant to, kad Grenlandija, kaip Danijos dalis, patenka po NATO saugumo skėčiu.
D. Trumpas šeštadienį pažadėjo įvesti iki 25 proc. muitus aštuonioms Europos valstybėms – įskaitant ir Daniją – jei Grenlandijos kontrolė nebus perduota JAV. Keletas Europos lyderių šiuos grasinimus pasmerkė ir pavadino juos nepriimtinais.
Remiantis naujausios apklausos rezultatais, kurie buvo paskelbti 2025 m. sausį, 85 proc. grenlandų prieštarauja teritorijos prisijungimui prie JAV.