Aiškėja daugiau detalių apie JAV ir NATO susitarimą dėl Grenlandijos: atskleidė, ką gali gauti D. Trumpas

„NATO valstybių narių aukšto rango kariniai pareigūnai aptarė kompromisą, pagal kurį Danija suteiktų Jungtinėms Valstijoms suverenitetą nedideliuose Grenlandijos žemės plotuose, kuriuose JAV galėtų statyti karines bazes“, – teigė trys su derybomis susipažinę pareigūnai.

Leidinio duomenimis, du iš jų, dalyvavę susitikime, šią galimybę palygino su Jungtinės Karalystės bazėmis Kipre, kurios laikomos Britanijos teritorija.

Tuo pačiu metu pareigūnai nežinojo, ar ši idėja buvo JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto susitarimo dalis.

Atsakydama į prašymą pakomentuoti susitarimą ir jo turinį, NATO pareiškime teigė, kad „Danijos, Grenlandijos ir Jungtinių Valstijų derybos bus tęsiamos siekiant užtikrinti, kad Rusija ir Kinija niekada neįgytų tvirtos pozicijos – ekonominės ar karinės – Grenlandijoje“.

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad šalys, įsivėlusios į ginčą dėl Grenlandijos – pusiau autonominės salos, kuri priklauso Danijai – kontrolės, dar turi daug nuveikti.

M. Rutte JAV transliuotojui „Fox News“ sakė, kad jis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas per derybas Šveicarijos Alpių mieste Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kuluaruose sutarė, jog Arkties regionas turi būti saugomas bendromis jėgomis.

NATO generalinis sekretorius pridūrė, kad Jungtinės Valstijos tęs derybas su Grenlandija ir Danija, be kita ko, dėl to, kaip neleisti Rusijai ir Kinijai gauti prieigą prie Grenlandijos ekonomikos.

Apibūdindamas derybas kaip davusias „labai gerą“ rezultatą, M. Rutte pabrėžė, kad „dar reikia daug nuveikti“. Jis pažymėjo, kad šalys susitarė išnagrinėti, kaip NATO galėtų bendrai prisidėti užtikrinant, jog visas Arkties regionas būtų saugus, ir akcentavo būtinybę imtis priemonių sausumoje, jūroje ir ore, siekiant apsaugoti, pasak jo, svarbią pasaulio ir NATO teritorijos dalį.

Paklaustas, ar galimo susitarimo dėl Grenlandijos, apie kurį anksčiau paskelbė D. Trumpas, pagrinduose bus numatyta, kad ši iš esmės autonominė Arkties sala liktų Danijos dalimi, M. Rutte nurodė, jog „šis klausimas šįvakar mano pokalbiuose nebuvo iškeltas“. Anot jo, didžiausias dėmesys buvo skiriamas Grenlandijos apsaugai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje vykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio metu atsiribojo nuo JAV, Danijos ir kitų Europos valstybių ginčo dėl Grenlandijos.

„Tai tikrai mūsų neliečia“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad JAV ir Danija šį klausimą turi išspręsti tarpusavyje.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, motyvuodamas tariamomis grėsmėmis, ne kartą išsakė norą, jog JAV perimtų Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.

V. Putinas taip pat teigė, kad Rusija turi patirties parduodant Arkties teritorijas JAV, ir priminė, jog Rusijos imperija 1863 m. už 7,2 mln. JAV dolerių pardavė Aliaskos pusiasalį.

„Atsižvelgiant į dešimtmečių infliaciją, ši suma šiandienos kainomis yra lygi maždaug 158 mln. dolerių“, – tvirtino V. Putinas.

JAV ir europiečių ginčas dėl Grenlandijos yra palankus Maskvai, nes jis dar labiau silpnina Vakarų paramą Ukrainai, prieš kurią Kremlius jau ne vienerius metus vykdo karą. Be to, Maskva laiko D. Trumpo argumentą, kad ši Arkties sala yra reikalinga saugumo sumetimais, jos pačios teritorinės agresijos pateisinimu.

Pasak „NYT“, minėtos diskusijos vyko prieš tai, kai D. Trumpas pareiškė, kad neįves muitų, ir paskelbė, kad pasiekė susitarimą su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte dėl Grenlandijos ateities.

Visų pirma, trečiadienio vakarą D. Trumpas socialiniuose tinkluose parašė, kad jis ir M. Rutte „suformavo būsimo susitarimo dėl Grenlandijos ir, tiesą sakant, viso Arkties sprendimo pagrindą“.

„Šis sprendimas, jei bus įgyvendintas, būtų labai naudingas Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir visoms NATO šalims“, – pridūrė D. Trumpas.

Taip pat verta paminėti, kad žinia apie susitarimą pasirodė vos kelios valandos po to, kai D. Trumpas Pasaulio ekonomikos forume Davose Europos lyderiams pareiškė, kad jis nesutiks su niekuo mažiau, nei su tuo, kad JAV perduos Grenlandiją. Jis pagrasino Europai rimtomis ekonominėmis ir saugumo pasekmėmis, jei jis nepasieks savo tikslo, tačiau atmetė salos invazijos galimybę.

Reikėtų pridurti, kad D. Trumpas anksčiau pasisakė už Grenlandijos perdavimą JAV kontrolei, siekiant ten dislokuoti „Golden Dome“ raketinės gynybos sistemos elementus.

Be to, prieš savaitę žiniasklaida pranešė, kad Jungtinės Valstijos gali nupirkti Grenlandiją už 700 mlrd. dolerių.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį turėtų susitikti Briuselyje, kur jie ketina bandyti nustatyti bendrą atsaką JAV prezidentui Donaldui Trumpui dėl šio užmojų dėl Grenlandijos.

Jis planavo nuo vasario 1 d. įvesti papildomus 10 proc. muitus kelių Europos sąjungininkių prekėms, tačiau trečiadienį persigalvojo.

D. Trumpas buvo pareiškęs, kad aštuonioms Europos valstybėms bus taikomi didesni muitai, kol Jungtinės Valstijos užsitikrins, pasak jo, „visišką (Grenlandijos) įsigijimą“. Tačiau D. Trumpas trečiadienį sakė, kad nenaudos jėgos, atsisakė savo grasinimų muitais ir užsiminė apie tiksliai neapibrėžtą NATO susitarimą dėl šios Danijos administruojamos Arkties salos.

Keli pareigūnai prieš viršūnių susitikimą pabrėžė, kad ES bando išspręsti susidariusią situaciją ir kad blokas svarstytų galimybę taikyti atsakomąsias priemones tik tuo atveju, jei muitai, kuriais buvo grasinama, būtų įvesti.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen prieš viršūnių susitikimą nurodė, kad transatlantiniai santykiai atsidūrė „kryžkelėje“.

„Europa pirmenybę teikia dialogui ir sprendimams, tačiau, prireikus, mes esame visiškai pasirengę vieningai, skubiai ir ryžtingai veikti“, – trečiadienį pažymėjo ji.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas palankiai įvertino D. Trumpo sprendimą netaikyti muitų konflikte dėl Grenlandijos. Pasaulio ekonomikos forume Davose jis kalbėjo apie „žingsnius teisinga kryptimi“.

„Nauji muitai pakirstų transatlantinių santykių pagrindus. Jei jie būtų įgyvendinti, Europos atsakas būtų vieningas, ramus, deramas ir stiprus“, – pabrėžė jis.

F. Merzas teigė sutinkąs su nuomone, kad Europos NATO partnerės turėtų daryti daugiau dėl saugumo šiaurėje.

„Vokietija tai jau daro“, – akcentavo jis.

D. Trumpas po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte trečiadienio vakarą pareiškė, kad nebetaikys importo muitų ginče dėl Grenlandijos.