Komentuodamas įvairių Vakarų pareigūnų viešai paskelbtus pareiškimus apie tai, kada maždaug Rusija galėtų užpulti NATO, K. Pudanas pažymėjo, kad puolimo tikimybės konkrečiais metais nevertins, nes tokio puolimo galimybė gali egzistuoti net ir šiandien.
Vertinant Rusijos – valstybės agresorės, – karinius pajėgumus, negalima teigti, kad jie šiais metais labai pasikeitė, palyginti su praėjusiais, teigia Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos kareiviai vis dar žūsta Ukrainoje vykstančiame kare, į kurį siunčiama ir didžioji dalis atkuriamų pajėgumų.
K. Pudanas atkreipė dėmesį į tai, kad svarbūs yra ir Rusijos tikslai. Vakarai, įskaitant Baltijos valstybes, jau daugelį metų yra „baudžiamųjų sąrašuose“.
D. Peskovas vėl užsipuolė Lietuvą ir Lenkiją: sugrįžo prie Kremliaus mėgstamos temos
Jis sakė, kad ateityje daug kas priklausys nuo to, kas šiais metais įvyks Ukrainoje. Karinių operacijų nutraukimas ar sulėtėjimas leistų Rusijai greičiau pergrupuoti savo pajėgas, įskaitant galimą naują didelio masto mobilizaciją ir kareivius, kurie gali būti paimti iš karinių operacijų Ukrainoje.
Rusija taip pat stebi, ką daro Vakarai, kurie, K. Pudano vertinimu, tapo daug stipresni, labiau vieningi kariniu ir daugeliu kitų atžvilgių – taip pat politikos srityje.
„Mes pasiekėme tašką, kai galime priimti sprendimus dėl bendrų veiksmų. Rusija taip pat mato, kokie yra ginklavimosi ir karinės pramonės plėtros tikslai, ir jei šalys jų laikysis, galimo puolimo tikimybė sumažės. Štai kodėl kalbama apie dabar minimas datas – 2028, 2029, 2030 ir net 2037 metus, nes tada gali būti pasiektas paritetas, ypač karinėje pramonėje“, – pabrėžė K. Pudanas.
Susiję straipsniai
Atsižvelgdamas į tai, ginkluotųjų pajėgų vadas mano, kad tikimybė, jog artimiausiais metais NATO susidurs su karine grėsme iš išorės, yra maža, nes Rusija nebūtų pajėgi jos įgyvendinti. Tuo pačiu metu yra daug kitų galimybių, kurias Rusija greičiausiai panaudos savo tikslams pasiekti.
Interviu metu K. Pudanas atkreipė dėmesį į Rusijos hibridines ar net karines operacijas, kurios gali būti slepiamos ir neatrodyti kaip išpuoliai prieš NATO šalių teritoriją ar tiesioginiai puolimai, kurių tikslas būtų ką nors okupuoti.
„Tokiu būdu siekiama priversti mus galvoti, kad turime labiau apsiginkluoti, ką ir darome, ir nukreipti mūsų dėmesį nuo Ukrainos. Tačiau tai buvo daroma beveik visą karą, bet rezultatų neatnešė“, – sakė K. Pudanas.
Net jei karas baigtųsi ir būtų pasiektas paliaubų susitarimas, Rusija savo žmonėms ir likusiam pasauliui vis tiek pasakotų apie savo pasiekimus ir pergales, nors didžiausias pavojus būtų tas, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vis dar trokštų keršto. Suprasdamas, kad Rusija keletą metų kovojo, patyrė nuostolių ir į istoriją įeis su tokiu palikimu, V. Putinas tikriausiai norės kokios nors triuškinančios pergalės ar sėkmės, sakė NBS vadas.
„Tai yra potencialus pavojus. Ar egzistuoja tam būtinas pagrindas? Šiuo metu tokiai pergalei pagrindo nėra“, – mano K. Pudanas.
Latvija pasirengusi prireikus išardyti geležinkelio bėgius prie rytinės sienos
Latvija rengia išsamų planą, pagal kurį prireikus būtų atkirsti keliai ir geležinkelio bėgiai prie Latvijos rytinių sienų, trečiadienį interviu Latvijos televizijai sakė gynybos ministras Andris Sprūdas.
„Jei karinė grėsmė padidės, neatmetame kelių ir geležinkelių išardymo“, – sakė ministras. A. Sprūdas paaiškino, kad tiek Karinė taryba, tiek Susisiekimo ministerija pateikė apibendrintas išvadas šiuo klausimu.
„Pagrindiniai principai aiškūs. Į šį patarimą reikia atsižvelgti. Joks okupacinis karinis traukinys neįvažiuos į Latvijos teritoriją“, – atsakė ministras į klausimą, ar rytinės sienos stiprinimas apima geležinkelio bėgių išardymą pasienyje su Rusija ir Baltarusija.
Ministras taip pat buvo paklaustas apie Vokietijos laikraščio „Welt“ pranešimą, kad NATO planuoja gerokai padidinti ginklų ir šaudmenų atsargas savo rytiniame flange ir sukurti naują gynybos zoną, bei ką naujo tai reikštų Latvijai. A. Sprūdas paaiškino, kad esama pažangos tariantis su sąjungininkėmis keliais svarbiais klausimais, siekiant sustiprinti rytinę sieną. Ministras pažadėjo, kad kai tik visuomenei reikės papildomų paaiškinimų, informacija bus pateikta.
Anksčiau Latvijos parlamentas atmetė opozicinio Nacionalinio susivienijimo pasiūlymą išardyti geležinkelio infrastruktūrą prie Latvijos ir Rusijos sienos.
Tačiau kelioms Latvijos ministerijoms ir saugumo institucijoms pavesta iki metų pabaigos parengti nuomonę, kaip geležinkelio bėgių prie Rusijos sienos išardymas atsilieptų Latvijai. Be to, Baltijos šalių prezidentai pabrėžė, kad tai turėtų būti bendras sprendimas.
Anksčiau A. Sprūdas sakė, kad jeigu karinių ekspertų ir saugumo institucijų nuomonė parodys, jog geležinkelio bėgių prie rytinės sienos išardymas yra veiksmingiausias būdas garantuoti Latvijos saugumą, į šią rekomendaciją bus atsižvelgta koordinuojant Baltijos šalių veiksmus.
Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas Kasparas Pudanas gruodžio pradžioje pareiškė, kad Latvijos kariuomenė jau turi geležinkelio infrastruktūros blokavimo planus karinės grėsmės atveju.