Ieškinyje, kurį prezidentas pareiškė kartu su dviem vyresniaisiais sūnumis Ericu ir Donaldu jaunesniuoju bei jų šeimos įmone „The Trump Organization“, teigiama, kad IRS ir JAV iždo departamentas „turėjo pareigą saugoti ir ginti konfidencialias ieškovų mokesčių deklaracijas“.
Dėl D. Trumpo mokesčių deklaracijų daug kalbų kilo jo pirmosios kadencijos metu, kai jis, dar būdamas kandidatu į prezidentus, sulaužė precedentą ir atsisakė jas paskelbti.
Mokesčių dokumentus spaudai nutekino Charlesas Littlejohnas pravarde „Chazas“ – buvęs IRS darbuotojas, agentūroje dirbęs nuo 2019 m. gegužės iki 2020 m. rugsėjo, nurodoma ieškinyje.
F. Merzo kalboje – paslėpta kritika D. Trumpo replikoms: mes nesame pavaldiniai
„Atsakovai padarė žalą ieškovų reputacijai ir finansams, viešai juos pažemino, neteisėtai suteršė jų verslo reputaciją, neteisingai juos pavaizdavo ir padarė neigiamą poveikį prezidento Trumpo bei kitų ieškovų viešajam įvaizdžiui“, – teigiama Majamio federaliniam teismui pateiktame ieškininiame pareiškime.
2023 m. Ch. Littlejohnas prisipažino kaltu dėl Trumpo mokesčių deklaracijų paviešinimo ir šiuo metu atlieka penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Susiję straipsniai
2020 m. rugsėjį dienraštis „The New York Times“ pranešė, kad D. Trumpas, kuris ne kartą atsisakė viešai paskelbti savo mokesčių deklaracijas, 2016 ir 2017 m. sumokėjo tik 750 JAV dolerių federalinių pajamų mokesčių, o pirmesniu 15 metų laikotarpiu 10 metų jokių mokesčių visai nemokėjo.
Tai ne pirmas kartas, kai prezidentas pareiškia ieškinį federalinei valdžiai, kuriai pats vadovauja.
„The New York Times“ pranešė, kad D. Trumpas siekia iš JAV Teisingumo departamento prisiteisti 230 mln. dolerių už jo atžvilgiu pradėtus tyrimus dėl netinkamo elgesio su slaptais dokumentais ir bandymo panaikinti 2020 m. rinkimų rezultatus.
Pagrasino įvesti muitus naftą Kubai pardavinėjančioms šalims
Ketvirtadienį JAV prezidentas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo grasinama įvesti papildomų muitų naftą Kubai pardavinėjančioms šalims, dar labiau padidindamas šiai komunistinei salos valstybei daromą spaudimą.
„Importuojamoms prekėms, kurios yra gaminamos užsienio šalyje, tiesiogiai ar netiesiogiai parduodančioje ar kitaip tiekiančioje naftą Kubai, gali būti taikomas papildomas ad valorem (nustatyto dydžio) muitas“, – rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame vykdomajame įsakyme.
Šis įsakymas išleistas remiantis Tarptautiniu nepaprastosios padėties ekonominių įgaliojimų įstatymu, o Kubos vyriausybė jame įvardijama kaip „ypatinga grėsmė“ JAV nacionaliniam saugumui.
„Režimas vienijasi su daugeliu priešiškų šalių, tarptautinių teroristinių grupuočių ir Jungtinėms Valstijoms priešiškų veikėjų“, įskaitant Rusiją, Kiniją ir Iraną, taip pat smogikų grupuotes „Hamas“ ir „Hezbollah“, ir teikia joms paramą.
Kuba, kuriai nuo 1962 m. iš esmės taikomas JAV embargas, iki šiol didžiąją dalį naftos importuodavo iš Venesuelos.
Tačiau po to, kai buvo nuverstas Venesuelos autokratinis prezidentas Nicolas Maduro, D. Trumpas perėmė šalies naftos sektoriaus valdymą ir pažadėjo nutraukti naftos tiekimą Kubai, jei nebus sudarytas susitarimas.
Pastaraisiais metais šioje Karibų saloje buvo jaučiamas degalų trūkumas, kuris turėjo įtakos elektros tinklui ir dėl kurio dažnai sutrikdavo elektros tiekimas šalies gyventojams.
Naftą Kubai toliau tiekia kita Lotynų Amerikos šalis – Meksika, kurios prezidentė Claudia Sheinbaum šią savaitę paneigė pranešimus, kad nutraukė naftos tiekimą Havanai.