Jis tai sakė per dokumentinio filmo apie savo žmoną, pirmąją ponią Melanią Trump, premjerą, kai tuo metu Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris buvo atvykęs į Pekiną derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
Per spaudos konferenciją paklaustas, kaip vertina Didžiosios Britanijos įsitraukimą į reikalus su Kinija, prezidentas atsakė: „Jiems labai pavojinga taip elgtis“.
K. Starmerio viešnagė Kinijoje yra pirmasis nuo 2018 m. Didžiosios Britanijos premjero vizitas, surengtas tokiu metu, kai daugelis Vakarų lyderių pastaruoju metu siekė suartėjimo su Pekinu. Daugelio manymu, tai posūkis nuo vis labiau nenuspėjamų Jungtinių Amerikos Valstijų.
Ketvirtadienį K. Starmeris susitiko su Xi Jinpingu bei kitais Kinijos pareigūnais ir pasirašė keletą bendradarbiavimo susitarimų.
F. Merzo kalboje – paslėpta kritika D. Trumpo replikoms: mes nesame pavaldiniai
Sausio viduryje Kinijoje lankėsi ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir taip pat susitarė dėl prekybos ir turizmo.
Vėliau D. Trumpas pagrasino įvesti 100 proc. tarifus Kanados importui, jei M. Carney sudarys daugiau susitarimų su Pekinu. Šį grasinimą Kanados ministras pirmininkas vėliau atmetė kaip derybų taktiką.
Ketvirtadienį pasisakęs apie Didžiąją Britaniją, D. Trumpas pridūrė: „Manau, kad Kanadai dar pavojingiau turėti reikalų su Kinija. Kanadai sekasi labai prastai, o Kinijos negalima vertinti kaip išeities“.
Susiję straipsniai
Naujoji Zelandija atmetė pakvietimą į „Taikos tarybą“
Naujoji Zelandija penktadienį atmetė kvietimą dalyvauti JAV prezidento D. Trumpo „Taikos taryboje“, tapdama viena iš keleto šio pasiūlymo nepriėmusio šalių.
„Naujoji Zelandija neprisijungs prie tokios Tarybos, kokia ji yra dabar, bet toliau stebės įvykių eigą“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Winstonas Petersas.
„Siekdamos prisidėti prie Tarybos vaidmens Gazoje, veiksmų jau ėmėsi keletas valstybių, be kita ko ir iš šio regiono, todėl Naujoji Zelandija didelės papildomos naudos į šį procesą neįneštų.“
Nors abejones išreiškė ne viena valstybė, joms atsiųstą kvietimą atvirai atmetė vos keletas šalių, tarp jų Prancūzija, Norvegija ir Kroatija.
W. Petersas tokį sprendimą priėmė kartu su ministru pirmininku Christopheriu Luxonu ir ministro pirmininko pavaduotoju Davidu Seymouru.
Velingtonas tarybos idėjos galutinai neatmetė, bet pakartojo, kad yra įsipareigojęs Jungtinėms Tautoms.
„Manome, kad Taikos taryba Gazos Ruože turi atlikti vaidmenį, numatytą JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2803“, – sakė W. Petersas.
„Mums, kaip vienai iš pagrindinių Jungtinių Tautų steigėjų ir ilgamečių rėmėjų, yra svarbu, kad Tarybos darbas papildytų Jungtinių Tautų chartiją ir būtų su ja derinamas.
Tai nauja organizacija, todėl mums reikia aiškumo šiuo ir kitais klausimais, susijusiais su jos veiklos sritimi dabar ir ateityje.“
D. Trumpas savo „Taikos tarybos“ iniciatyvą pristatė praėjusią savaitę Šveicarijos Davoso mieste vykusiame Pasaulio ekonomikos forume.
Kartu su juo steigiamąją tarybos chartiją pasirašė dar 19 šalių vadovai ir oficialūs asmenys.
Nors iš pradžių buvo numatyta, kad taryba rūpinsis Gazos atstatymu, atrodo, kad jos chartijoje šios organizacijos vaidmuo vien Palestinos teritorija neapsiriboja.