„Manome, kad tikras skaidrus procesas su rankiniu balsavimu (…) viso proceso metu galėtų būti įgyvendintas per 9–10 mėnesių“, – „Politico“ sakė M. C. Machado, kuri praėjusiais metais už savo darbą Venesuelos opozicijoje pelnė Nobelio taikos premiją.
„Na, bet tai priklauso nuo to, kada viskas bus pradėta“, – pridūrė ji.
Antradienį kalbėdama tinklalaidėje, M. C. Machado nurodė, kad dar neaptarė konkretaus tokio proceso pradžios tvarkaraščio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Jie po sausio pradžioje įvykdytos JAV karinės operacijos, kurios tikslas buvo nuversti autoritarinį prezidentą Nicolás Maduro, susitiko Baltuosiuose rūmuose.
Minima tinklalaidė dar nebuvo išleista, tačiau „Politico“ ketvirtadienį paskelbė jos ištraukas.
D. Trumpas yra užsiminęs, kad Jungtinės Valstijos galėtų dar daugelį metų toliau prižiūrėti Venesuelą, ypač kalbant apie naftos infrastruktūros plėtrą. D. Trumpas praėjusį mėnesį laikraščiui „The New York Times“ sakė, kad „laikas parodys“, kiek ilgai JAV prižiūrės Venesuelą.
Nuo N. Maduro sulaikymo šią Pietų Amerikos valstybę valdo laikinoji prezidentė Delcy Rodríguez, kuri iki tol ėjo N. Maduro viceprezidentės pareigas. Venesuelos politinė ateitis išlieka visiškai neaiški.
Po N. Maduro perrinkimo 2024 m., kurį nustelbė kaltinimai sukčiavimu, M. C. Machado nepareikalavo naujų rinkimų, tačiau siekė valdžios pakeitimo, atsižvelgiant į rezultatus. Opozicija ir tarptautiniai stebėtojai prezidento rinkimų nugalėtoju plačiai laikė Edmundo Gonzálezą Urrutią.
