D. Trumpo metinis pranešimas: rekordinė trukmė, kritika demokratams ir pagyros sau

Kalbėdamas bendroje Kongreso sesijoje, D. Trumpas ne kartą sulaukė respublikonų ovacijų, o demokratai protestuodami liko sėdėti ir kartais net jį pertraukinėdavo replikomis.

JAV siunčiant į Artimuosius Rytus vis daugiau karinių jūrų ir oro pajėgų, D. Trumpas pareiškė, kad Iranas siekia sukurti raketų, galinčių pasiekti JAV teritoriją, tačiau pridūrė, kad pirmenybę teikia diplomatiniam sprendimui.

D. Trumpas kalbą pradėjo optimistine gaida, sakydamas, kad Amerika yra „didesnė, geresnė, turtingesnė ir stipresnė nei bet kada“.

„Šįvakar, praėjus vos metams, galiu oriai ir didžiuodamasis pasakyti, kad pasiekėme tokį pokytį, kokio niekas dar niekada nematė – amžių permainą“, – teigė D. Trumpas.

79-erių prezidentas tikėjosi, kad kalba, kurią geriausiu laiku transliavo visos pagrindinės televizijos stotys, po pirmųjų visuomenę giliai suskaldžiusios jo antrosios kadencijos metų padės jam įtikinti rinkėjus, kad viskas yra taip, kaip jis sako.

Apklausose praradęs populiarumą, D. Trumpas bijo, kad lapkritį vyksiančiuose vidurio kadencijos rinkimuose jo vadovaujama Respublikonų partija praras Kongreso kontrolę ir dėl to likusi jo kadencijos dalį nebus tokia veiksminga, be to, atsivers kelias pradėti trečiąjį jo apkaltos procesą.

Savo kalboje jis siekė pasinaudoti nacionaliniu entuziazmu dėl JAV rinktinės olimpinėse ledo ritulio varžybose laimėtų aukso medalių ir pakvietė žaidėjus pasirodyti Kongreso salėje, kur juos pasitiko gausūs plojimai ir skanduotės.

Tada jis paskelbė, kad komandos vartininką apdovanos Prezidento laisvės medaliu – aukščiausiu civiliams skirtu apdovanojimu.

Be to, sraigtasparnio pilotui, sužeistam per sausio mėnesį įvykdytą operaciją, kurios tikslas buvo nuversti Venesuelos lyderį Nicolą Maduro, taip pat šimtamečiam Korėjos karo veteranui jis įteikė Garbės medalius – aukščiausią karinį apdovanojimą.

Tačiau praėjus maždaug vienai rekordiškai ilgą laiką trukusios prezidento kalbos valandai D. Trumpas vėl grįžo prie savo įprastos niūrios retorikos oponentų ir nelegalių imigrantų atžvilgiu.

„The New York Times“ pranešė, kad šią kalbą boikotavo mažiausiai 40 demokratų įstatymų leidėjų.

D. Trumpo kalba truko apie valandą ir 47 minutes, sumušdama jo paties praėjusiais metais pasakytos kalbos Kongresui trukmės rekordą.

Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpui sunkiai sekėsi sustabdyti savo smunkančią politinę sėkmę. Tačiau antradienio vakarą, bandydamas formuoti 2026 m. rinkimų viziją, jis atsigręžė į seną, patikimą temą: imigraciją.

Parodęs į „angelų mamas“ (moteris, kurių vaikai tapo nelegalių imigrantų aukomis), D. Trumpas pareiškė, kad balsavimas už demokratus reikštų balsavimą už Amerikos sienų atvėrimą.

„Niekada negalime pamiršti, kad daugelis šioje salėje ne tik leido įvykti invazijai pasienyje dar prieš man įsikišant, bet ir vėl tai pakartotų, jei tik turėtų tokią galimybę“, – sakė jis.

Tada D. Trumpas padarė tai, ką labai mėgsta daryti tokių kalbų metu: metė iššūkį demokratams, kad šie nuspręstų, ar ploti.

Jis paragino atstovus atsistoti ir išreikšti palaikymą, jei jie sutinka su teiginiu, kad „pirmoji Amerikos vyriausybės pareiga yra ginti Amerikos piliečius, o ne nelegalius užsieniečius.“

Demokratai liko sėdėti.

Tuo tarpu respublikonai siekė pabrėžti šią akimirką, ilgai stovėdami ir plodami, kad pademonstruotų kontrastą.

Galiausiai D. Trumpas vėl prabilo ir pasakė demokratams: „Turėtumėte gėdytis savęs, kad neatsistojote.“

Demokratų atstovės Rashida Tlaib iš Mičigano ir Ilhan Omar iš Minesotos šaukė ant D. Trumpo, nepaisant to, kad demokratų lyderiai anksčiau buvo įspėję savo narius susilaikyti nuo išsišokimų.

Rinkimų metais Trumpas dažnai atsigręžia į imigraciją. Šis klausimas jam nebėra toks palankus kaip anksčiau ir iš tiesų, jo reitingai šioje srityje yra gerokai smukę dėl to, ką amerikiečiai didžiąja dalimi laiko pernelyg uoliais federalinių pareigūnų veiksmais Mineapolyje ir kitur.

Tačiau apklausos taip pat rodo, kad imigracijos klausimu amerikiečiai vis dar linkę teikti pirmenybę Respublikonų, o ne Demokratų partijai.

D. Trumpas nepakartojo penktadienio pikto išpuolio prieš JAV Aukščiausiąjį Teismą už tai, kad šis panaikino jo pasaulinius muitų tarifus. Vietoje to jis susitelkė į tvirtinimus, kad vis dar turi didžiulį svertą naudodamasis kitais įgaliojimais muitų srityje.

Visgi, kalbant apie muitus, jis pateikė ir naujienų.

Visų pirma, jis pats pareiškė, kad Kongresui nereikėtų vargti įtvirtinant jo muitus įstatymais.

„Kongreso veiksmų neprireiks“, – sakė D. Trumpas.

Akivaizdu, kad muitai kelia nepatogumų net daugeliui respublikonų, ir atrodo mažai tikėtina, kad Kongresas apskritai galėtų ką nors priimti. Tačiau turint omenyje, kad jo įgaliojimai muitų srityje vis dar lieka neaiškūs, buvo gana netikėta matyti, jog D. Trumpas neprašo Kongreso priimti sprendimo, kuris turėtų daugiau šansų atlaikyti teisinį patikrinimą.

Tai rodo, kad D. Trumpas neatsižvelgė į teisėjo Neilo Gorsucho raginimą Amerikos vyriausybei pradėti daugiau kliautis įstatymų leidyba.

Prezidentas taip pat išsakė drąsią prognozę.

„Tikiu, kad užsienio šalių mokami muitai, kaip ir praeityje, iš esmės pakeis šiuolaikinę pajamų mokesčio sistemą, nuimdami didžiulę finansinę naštą nuo žmonių, kuriuos myliu“, – kalbėjo jis.

D. Trumpas pareiškė, kad Iranas siekia sukurti raketas, galinčias smogti Jungtinėms Valstijoms – tokią ilgojo nuotolio ginklų technologiją turi tik keletas šalių.

„Jie jau sukūrė raketas, kurios gali kelti grėsmę Europai ir mūsų bazėms užsienyje, ir šiuo metu kuria raketas, kurios netrukus pasieks Jungtines Amerikos Valstijas“, – savo metiniame pranešime apie padėtį šalyje sakė D. Trumpas.

2025 m. JAV gynybos žvalgybos agentūra pareiškė, kad Iranas iki 2035 m. galėtų sukurti kariniu požiūriu perspektyvią tarpkontinentinę balistinę raketą, „jeigu Teheranas nuspręstų siekti tokių pajėgumų“, tačiau nepatikslino, ar toks sprendimas buvo priimtas.

JAV Kongreso tyrimų tarnybos duomenimis, Teheranas šiuo metu turi trumpojo ir vidutinio nuotolių balistinių raketų, galinčių įveikti apie 3 tūkst. km atstumą.

Žemyninę Jungtinių Valstijų dalį nuo vakarinio Irano pakraščio skiria daugiau nei 9,5 tūkst. km.

Vašingtonas ir Teheranas jau baigė dvi derybų raundus, kurių tikslas buvo susitarti dėl Irano branduolinės programos, pakeičiant susitarimą, kurį D. Trumpas nutraukė per savo pirmąją kadenciją.

Jungtinės Valstijos ne kartą ragino Iraną visiškai nutraukti urano sodrinimą, bet taip pat siekė spręsti balistinių raketų programos ir paramos regione veikiančioms ginkluotoms grupuotėms klausimus, tačiau Iranas šiuos reikalavimus atmetė.

Trumpas į Artimuosius Rytus nusiuntė didžiules JAV karines pajėgas, dislokavo du lėktuvnešius, daugiau nei tuziną kitų laivų, didelį kiekį karinių lėktuvų ir kitokios technikos.

Jis ne kartą grasino smogti Iranui, jei derybose nepavyks pasiekti naujo susitarimo. Derybas su Teheranu numatyta tęsti ketvirtadienį.

Kalbai įpusėjus, D. Trumpo tonas tapo agresyvesnis – prezidentas ėmė šnekėti, kad demokratai „griauna mūsų šalį“ ir kad Minesotą „nusiaubė“ Somalio „piratai“.

Prezidentas paragino Kongresą priimti įstatymą, kuriame būtų numatyta papildomų asmens tapatybės nustatymo reikalavimų balsuoti norintiems amerikiečiams, pakartodamas savo beprecedenčius ir melagingus teiginius, neva JAV rinkimuose „plačiai paplitęs“ sukčiavimas.

Pasiūlyto įstatymo oponentai teigia, kad griežti reikalavimai pateikti daugiau dokumentų baigtųsi tuo, kad daugybė teisėtų rinkėjų tiesiog negalėtų dalyvauti rinkimuose.

Kova dėl balsavimo teisės vyksta tuo metu, kai respublikonai mėgina neprarasti savo nedidelės daugumos Atstovų rūmuose ir galbūt Senate.

Sekmadienį paskelbta dienraščio „The Washington Post“, transliuotojo „ABC News“ ir tyrimų agentūros „Ipsos“ atlikta apklausa parodė, kad D. Trumpo reitingas tesiekia vos 39 procentus. Jo ekonomikos politikai pritarė tik 41 proc., o jo priemonėms infliacijai suvaldyti – vos 32 proc. respondentų.

Prezidentas yra patyręs keletą smūgių, o naujausias iš jų buvo Aukščiausiojo Teismo sprendimas panaikinti jo prekybos muitus – poveikio priemonę, kurią jis buvo pritaikęs viso pasaulio šalims.

D. Trumpas, tokį sprendimą dėl muitų priėmusius teisėjus pirmiau išvadinęs „kvailiais ir pakalikais“, spustelėjo ranką keliems Kongrese buvusiems teisėjams, tačiau savo kalboje toliau aiškino, kad jų sprendimas yra „labai netinkamas“.

Milijardieriaus prezidento autoritetą taip pat pakirto ir neigiama reakcija į dviejų JAV piliečių nužudymą per imigracijos tarnybų reidus Mineapolyje ir su Jeffrey‘iu Epsteinu susijęs skandalas.

Antradienį Kongrese pristatytu pranešimu apie padėtį šalyje D. Trumpas sumušė ilgiausios kalbos rekordą, priklausiusį buvusiam JAV prezidentui Billui Clintonui, kurio 2000 m. pasakyta kalba truko valandą ir 20 minučių.

Respublikonas D. Trumpas sumušė ir savo paties rekordą, pasiektą praėjusių metų kovą sakant metinę kalbą Kongresui, kuri truko valandą ir 40 minučių, tačiau formaliai nebuvo pranešimas apie padėtį šalyje.