Visi septyni mokyklų direktoriai, su kuriais kalbėjosi „Yle“, tvirtino, kad mobiliųjų įrenginių draudimas turėjo teigiamą poveikį: mokiniai noriau bendrauja tarpusavyje, gerokai sumažėjo patyčių, o pokyčių galima pastebėti net mokyklos koridoriuose.
„Moksleiviai žiūri vienas kitam į akis ir sveikinasi. Tai džiugina – atgavome akių kontaktą ir pasisveikinimus“, – sakė Lahčio Salpauselkės pagrindinės mokyklos direktorė Hanna Alava.
Jai pritarė ir Seinejokio Nurmo pagrindinės mokyklos direktorius Henry Leppäaho.
Dirbtinio intelekto valdomas daiktų internetas – „naujoji norma“?
„Moksleiviai akivaizdžiai daugiau bendrauja ir diskutuoja“, – sakė jis ir pridūrė, kad dabar moksleiviai dairosi po visą aplinką, o ne į telefonus.
Joensu licėjaus ir Rovaniemio Polarinio rato mokyklos vadovės atkreipė dėmesį, kad moksleiviai iš naujo atrado senus laiko praleidimo būdus: susidomėjo stalo žaidimais, stalo tenisu, siuvinėjimu, piešimu.
Kaip skelbta, pagal pernai rugpjūtį Suomijos priimtas pataisas, 7–16 m. moksleiviams draudžiama per pamokas naudotis mobiliaisiais telefonais.
Susiję straipsniai
Telefonais ir kitais mobiliaisiais įrenginiais per pamokas galima naudotis tik leidus mokytojui mokymo tikslais, kaip pagalbine priemone ar dėl sveikatos priežasčių.