„Aš tikiu, kad 2030-ieji yra realistinė data Moldovai prisijungti prie ES. Mes tikime, kad realistiška pasirašyti sutartį 2028-aisiais metais. Mes esame visiškai tam pasiryžę ir rodome pažangą siekiant to tikslo. Šią pažangą pripažino ir ES institucijos, pavyzdžiui, praėjusių metų plėtros ataskaita parodė, kad Moldova pasiekė didžiausią pažangą tarp šalių kandidačių. Ir mes toliau dirbame, nes integracija į ES yra itin svarbi Moldovai“, – po susitikimo su G. Nausėda Prezidentūroje kalbėjo M. Sandu.
„Jeigu tai yra nuopelnais grįstas procesas – aš tikiu, kad ES šita data yra realistiška“, – akcentavo ji.
G. Nausėda pabrėžė, jog Moldovos narystė ES yra Lietuvos strateginis tikslas. Šalies vadovo manymu, valstybės prisijungimas prie Bendrijos iki 2030-ųjų yra pagrįstas realiomis galimybėmis.
Susiję straipsniai
„Mes visada pasisakėme už tai, kad siektina data yra labai svarbus politinio proceso elementas. Ir 2030-ieji metai – čia kalbame apie visapusišką tiek Ukrainos, tiek Moldovos, tiek kitų – pirmiausia Juodkalnijos, Albanijos, Vakarų Balkanų valstybių narystę – stojimo datą. Man atrodo, kad tai yra pagrįsta realiomis galimybėmis, pagrįsta politinio proceso logika ir Lietuva padarys viską savo pirmininkavimo Europos Tarybai metu, kad šitas tikslas būtų realus ir įgyvendinamas“, – teigė šalies vadovas.
„Jei pavyktų šį procesą dar sutrumpinti ir pasiekti narystės anksčiau – mes tuo tiktai džiaugtumėmės, Manau, kad šiandien svarbiausia, kad visos šalys kartu turėtų vienodas galimybes arba būtų joms atlyginama pagal jų nuopelnus, pastangas įgyvendinant reformas. Ir visos šalys nusipelno tapti ES narėmis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Moldovos Vyriausybė siekia, kad šalis iki 2030 metų taptų ES nare, tačiau tam turi įgyvendinti sunkias reformas. Be to, šalis susiduria su didžiuliu spaudimu iš Rusijos, kuri atmeta šalies narystę Bendrijoje.
Sausį Moldovos prezidentė interviu britų tinklalaidei „The Rest is Politics“ pasisakė už savo šalies susijungimą su ES ir NATO nare Rumunija, kad apsaugotų demokratiją nuo Rusijos spaudimo. Jei vyktų atitinkamas referendumas, šalies vadovė teigė, kad balsuotų už susijungimą.
M. Sandu, kurios proeuropietiška partija pernai rugsėjį gavo naują mandatą, ne kartą kaltino Rusiją kišantis į buvusios sovietinės respublikos vidaus reikalus. Šalis turi 2,4 mln. gyventojų, kurių dauguma kalba rumunų kalba, o mažuma – rusų. Dar iki 2020 m. Moldovos valdžioje buvo prorusiški socialistai.
Su Ukraina besiribojanti Moldova tarpukariu buvo Rumunijos dalis, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą ją aneksavo Sovietų Sąjunga. Šiai žlugus, šalis 1991 m. paskelbė nepriklausomybę. Iš maždaug 2,4 mln. gyventojų 1,5 mln. be Moldovos turi ir Rumunijos pilietybę.
Kaip skelbta, vizito Lietuvoje metu Moldovos prezidentė taip pat dalyvaus tete-a-tete susitikime Vyriausybes vadove Inga Ruginiene.
Trečiadienį Moldovos lyderė dalyvaus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginiuose – lankysis Seime, dalyvaus iškilmingame minėjime Kovo 11-osios salėje bei Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonijoje, kur sakys sveikinimo kalbą.
Vidurdienį M. Sandu taip pat dalyvaus trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje.