Estijos institucijos tai vertina kaip dar vieną Rusijos operaciją, kuria siekiama sukelti sumaištį ir susilpninti visuomenės sanglaudą.
Pasienyje su Rusija esanti Narva yra labiausiai į rytus nutolęs Europos Sąjungos (ES) miestas, o dauguma jos gyventojų yra rusakalbiai.
Kontržvalgybos teigimu, separatistinė veikla socialiniuose tinkluose gali būti laikoma „informacine operacija“. Tuo tarpu Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna griežtai pakomentavo socialiniame tinkle „X“ pastebimus separatistinius judėjimus.
Žiemos paralimpinėse žaidynėse – nepasitenkinimas Rusijos sportininkais: buvo nušvilpti
M. Tsahkna teigė, kad „Narva yra ir visada liks Estijos miestas“, o internete pasirodantys raginimai steigti „Narvos liaudies respubliką“ yra bandymas sukelti sumaištį ir susilpninti visuomenės vienybę.
„Mes jau matėme tokias Rusijos taktikas“, – rašė diplomatijos vadovas. Ministras savo įrašą palydėjo Narvos tvirtovės nuotrauka, kurioje iškeltos Europos Sąjungos, Estijos ir Ukrainos vėliavos.
Pasak Estijos kontržvalgybos tarnybos, separatistinė veikla socialiniuose tinkluose, ypač rusakalbiuose kanaluose, gali būti laikoma „informacine operacija“, kuri gali turėti ir baudžiamųjų pasekmių, skelbia estų „Delfi“.
Susiję straipsniai
Narvoje – trečiame pagal dydį Estijos mieste, kuriame gyvena kiek daugiau nei 50 tūkst. žmonių, – beveik 90 procentų gyventojų kalba rusiškai.
Tiltas per Narvos upę jungia miestą su Rusijos Ivangorodu. Geopolitinėse analizėse Narva dažnai minima kaip „viena silpniausių Vakarų vietų“ galimo ginkluoto konflikto su Rusija atveju.
Vadinamajame „Narvos scenarijuje“, numatančiame greitą Rusijos karinį puolimą pasienio mieste, prisidengiant rusakalbių gyventojų apsauga, Kremlius vėliau grasintų panaudoti branduolinius ginklus, taip siekdamas užkirsti kelią NATO įsikišimui ir atsakui.