M. Frederiksen atsistatydinimo pareiškimą įteikė karaliui Frederikui X, sakoma karališkųjų rūmų pranešime; tai buvo oficialus veiksmas kitą dieną po to, kai jos vadovaujami socialdemokratai tapo stipriausia partija Danijos visuotiniuose rinkimuose.
Vis dėlto, surinkę apie 22 proc. balsų, jie pasiekė istoriškai prastą rezultatą, palyginti su 27,6 proc. balsų, gautų 2022 m.
Nors po rinkimų M. Frederiksen partija išlieka didžiausia jėga, neaišku, ar ji gaus mandatą formuoti naują vyriausybę.
Danijoje – parlamento rinkimai: krizės akivaizdoje M. Frederiksen siekia trečios kadencijos
Prasideda „Karaliaus ratas“
Atsistatydinus kadenciją baigiančiai vyriausybei, pagal Danijos tradiciją karalius rūmuose vieną po kito priima visų 12 parlamentinių partijų lyderius vadinamajam „Karaliaus ratui“.
Lyderiai turi informuoti Frederiką X, ką jie remia kaip būsimąjį vyriausybės vadovą arba koalicinių derybų lyderį. Remdamasis tuo, karalius nusprendžia, kas pirmas gali bandyti sudaryti koaliciją, kuriai neprieštarautų parlamento narių dauguma.
Susiję straipsniai
Tai bus pirmas kartas, kai Frederikas X surengs „Karaliaus ratą“ nuo įžengimo į sostą 2024 m. sausio mėnesį.
Danijos parlamente yra 179 vietos, iš kurių 175 vietos skiriamos Danijos regionų atstovams, ir po dvi – Grenlandijos bei Farerų salų. Grenlandijos rinkėjų balsai turėjo būti suskaičiuoti trečiadienio rytą.
M. Frederiksen partija ir kitos kairiosios pakraipos partijos gavo iš viso 84 vietas, t. y. šiek tiek pritrūko iki 90-ies, kurių reikia, norint turėti daugumą Danijos parlamente.