Prezidento Donaldo Trumpo trokštama mineralų turtinga teritorija turi dvi vietas 179 vietų Danijos įstatymų leidžiamojoje valdžioje.
Antradienį Grenlandijos rinkėjai balsavo ir už politinę partiją, ir už kandidatą, o bendras balsų skaičius lėmė, kas jiems atstovaus.
Qarsoqas Hoeghas-Damas gavo daugiausiai individualių balsų – už jį balsavo 21,6 proc. rinkėjų, o jo partija „Naleraq“ užėmė antrąją vietą, rodo oficialūs rezultatai, todėl jam atiteko viena iš dviejų vietų.
Danijoje – parlamento rinkimai: krizės akivaizdoje M. Frederiksen siekia trečios kadencijos
„Naleraq“ nori kuo greičiau nutraukti ryšius su Danija.
Antrąją teritorijai skirtą vietą laimėjo Naaja Nathanielsen, Grenlandijos ministrė iš socialdemokratų partijos „Inuit Ataqatigiit“ (IA).
Visos pagrindinės Grenlandijos politinės partijos nori nepriklausomybės, tačiau nesutaria, kaip greitai ją pasiekti. Sala, iki 1953 m. buvusi Danijos kolonija ir turinti apie 57 tūkst. gyventojų, savivaldą įgijo 2009 metais.
Susiję straipsniai
Nukas ir Kopenhaga ne kartą pareiškė, kad teritorija pati nuspręs savo likimą ir nėra parduodama, kai JAV prezidentas pagrasino ją nusipirkti arba užimti jėga.
Grenlandijos ministras pirmininkas antradienį sakė, kad Danijos visuotiniai rinkimai buvo svarbiausi per Danijos autonominės teritorijos istoriją.
Danijos ministrės pirmininkės Mette‘s Frederiksen tvirta pozicija prieš D. Trumpą pelnė jai populiarumą. M. Frederiksen socialdemokratai antradienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose užėmė pirmąją vietą, tačiau jų pasirodymas buvo silpniausias per daugiau nei 120 metų, o kairiųjų blokui, kuriam jie priklauso, nepavyko užsitikrinti daugumos.
Vis dėlto tarptautinis ginčas dėl Grenlandijos nebuvo pagrindinis klausimas per rinkimų kampaniją – didžiausias dėmesys buvo skirtas vidaus problemoms, tokioms kaip infliacija ir imigracija.