„Visi bijojo, kad tai neišvengiama tendencija, kad tai autoritarinių ir korumpuotų režimų era. Ne, taip nėra“, – D. Tuskas sakė žurnalistams Seule, kur jis lankosi su oficialiu vizitu.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas P. Magyaro sekmadienio pergalę palygino su savo paties laimėjimu 2023 m. rinkimuose Lenkijoje, kuriuose jis nugalėjo konservatyvią-nacionalistinę partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS) – artimą V. Orbano sąjungininkę.
Sekmadienio balsavimo išvakarėse paramą V. Orbanui atvirai reiškė Lenkijos dešiniųjų opozicijos atstovai – įskaitant nacionalistą prezidentą Karolį Nawrockį.
P. Magyaro pergalė sukels ne vieną problemą V. Putinui: atsakė, kodėl tai skaudus smūgis
„Iš pradžių buvo Varšuva, tada Bukareštas, po to Kišiniovas, o dabar – Budapeštas“, – kalbėjo Lenkijos ministras pirmininkas, turėjęs galvoje visą eilę rinkimų, kuriuos nuo 2023 m. laimėjo proeuropietiški demokratiniai judėjimai Vidurio Europoje.
Jis pridūrė, kad rinkimų rezultatais Vengrijoje „džiaugiasi visas pasaulis“ ir pabrėžė, kad būtent „ši Europos dalis“ (t. y. Vidurio Europa) įrodė, jog pasaulis nėra pasmerktas autoritarizmui.
Pasak D. Tusko, išrinktasis ministras pirmininkas Peteris Magyaras, kuris pareigas pradės eiti gegužės viduryje, nurodė su pirmuoju oficialiu vizitu atvyksiantis būtent į Varšuvą.
Susiję straipsniai
„Manau, kad mūsų santykiai bus absoliučiai išskirtiniai“, – pridūrė Lenkijos ministras pirmininkas.
Sekmadienio vakarą D. Tuskas sveikino rinkimų Vengrijoje rezultatus kaip „šlovingą pergalę“.
„Vengrija, Lenkija ir Europa vėl susivienijo!“, – platformoje „X“ anglų kalba rašė jis.
„Rusai, namo!“ – vengriškai savo įrašą užbaigė Lenkijos ministras pirmininkas.
ELTA primena, kad pasak Vengrijos naujienų portalo telex.hu, suskaičiavus beveik 99 proc. balsų P. Magyaro partija „Tisza“ turėtų užsitikrinti 138 mandatus parlamente, tuo metu V. Orbano koalicijai prognozuojamos 55 vietos. Dviejų trečdalių balsų konstitucinei daugumai 199 narių parlamente reikalingi 133 mandatai.
Šie rinkimai, laikomi svarbiausiais Vengrijoje nuo 1989–1990 m. demokratinės transformacijos, sulaukė rekordinio rinkėjų aktyvumo – prieš pat balsavimo pabaigą buvo balsavę 77,8 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.