Buvęs Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas – ES kritikas, raginantis atnaujinti ryšius su Rusija – pirmadienį džiaugėsi „vilties pergale“, kai jo koalicija laimėjo aštuntuosius parlamento rinkimus per penkerius metus.
Centrinės rinkimų komisijos oficialioje svetainėje paskelbus, kad suskaičiuota daugiau kaip 60 proc. (60,79) balsų, R. Radevo „Progresyvioji Bulgarija“ (PB) pirmauja su maždaug 45 proc. (44,58) balsų, o tai reiškia absoliučią daugumą – mažiausiai 132 vietas – 240 vietų parlamente.
Skurdžiausioje Europos Sąjungos šalyje narėje vyriausybės keitėsi viena po kitos nuo 2021 m., kai protestai prieš korupciją privertė trauktis konservatyvią proeuropietiško lyderio Boiko Borisovo administraciją.
Bulgarijos parlamento rinkimuose – ES kritiko partijos pergalė: R. Radevas žada išlaisvinti šalį nuo korupcijos
Du kartus Bulgarijos prezidentu buvęs 62 metų R. Radevas sausį atsistatydino, kad su naująja koalicija „Progresyvi Bulgarija“ dalyvautų parlamento rinkimuose ir greitai pakilo apklausose. Prezidento poste jis ne kartą nutolo nuo Sofijos proukrainietiškos linijos, priešinosi karinei paramai Kyjivui ir sankcijoms Rusijai.
Vengrijos pavyzdys parodė, kad viena valstybė narė gali įkaitu paversti visą ES. Dėl to stiprėja nuogąstavimai, kad į valdžią atėjęs R. Radevas gali tapti kitu V. Orbanu.
Buvęs karinių oro pajėgų karininkas R. Radevas pirmą kartą prezidentu buvo išrinktas 2016 metais, remiamas Bulgarijos socialistų partijos (BSP), laikomos Šaltojo karo laikų komunistų partijos įpėdine.
Susiję straipsniai
Nors prezidento postas Bulgarijoje daugiausia yra ceremoninis, jis šias pareigas naudojo kritikuodamas paramą Ukrainai vykstant plataus masto karui su Rusija.
R. Radevas kritikavo Vakarų sankcijas ir teigė, kad karinė parama Kyjivui tik pratęsia konfliktą. Dėl tokios laikysenos 2023 metais Sofijoje jis įsivėlė į aštrų ginčą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pastaruoju metu R. Radevas taip pat pasmerkė 10 metų trukmės Bulgarijos saugumo susitarimą su Kyjivu, kurį pasirašė laikinasis ministras pirmininkas Andrey Gyurovas.
Be to, jis anksčiau siūlė prieštaringai vertintą referendumą, kuris buvo laikomas bandymu atidėti šalies įstojimą į euro zoną.
Jo paskirta laikinoji vyriausybė 2022 metais, kaip teigiama, mėgino trukdyti planams mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos.
Tų pačių pareigų metu R. Radevas nesėkmingai bandė vetuoti 2025 metų įstatymą, kuriuo buvo griežtinama didžiausios šalyje naftos perdirbimo gamyklos Burgase, priklausančios Rusijos „Lukoil“, pardavimo priežiūra.
Temple universiteto Romoje profesorė Emilia Zankina „Kyiv Independent“ patikino, kad buvęs prezidentas yra „prorusiškas politikas“ ir kad „labai nerimaujama, jog jis gali mėginti nukreipti šalį nuo jos proeuropinės linijos“.
Tuo metu oponentai šalies viduje dėl to ėmė nerimauti, jog R. Radevas gali tapti savotišku Trojos arkliu ES viduje, panašiai kaip V. Orbanas.
Siūlo palaukti
Sofijoje veikiančio Europos viešosios politikos instituto Demokratijos tyrimų centro analitikas Ruslanas Stefanovas teigė, kad R. Radevą vadinti „prorusišku“ galbūt būtų per stipru.
Tačiau jis pripažino, kad jo pozicijos verčia jį atrodyti „politiškai naudingu Kremliui“.
R. Stefanovo vertinimu, R. Radevas yra „politikas, kuriam būdingas nemažas strateginis dviprasmiškumas Rusijos atžvilgiu“ ir kuris „mėgino taikytis prie kraštutinai euroskeptiškų, o paprastai ir prorusiškų, rinkėjų grupių“.
Vis dėlto analitikas nemano, kad jis taptų taip pat „struktūriškai galingas“ kaip iš posto besitraukiantis Vengrijos lyderis.
Pagrindinė rizika nėra ta, kad Bulgarija staiga per naktį taptų antrąja Vengrija, bet ta, kad R. Radevo vadovaujama vyriausybė galėtų trukdyti, vilkinti, silpninti arba retoriškai menkinti bendras ES ir NATO pozicijas sankcijų, karinės pagalbos ir kitais klausimais, mano ekspertas.
Pastaruosius penkerius metus Bulgarijoje vyravo susiskaldęs parlamentas, silpnos vyriausybės ir korupcijos skandalai. Į šią situaciją R. Radevas įžengė pasinaudodamas plačiu nepasitenkinimu ekonomine padėtimi ir oligarchine įtaka po to, kai protestai nuvertė Roseno Zhelyazkovo kabinetą.
E. Zankina sakė, kad „R. Radevas sugeba suderinti antikorupcinę platformą su prorusiškomis nuostatomis, todėl renka balsus iš viso politinio spektro“.
Rusijos baimė
Baimė dėl Rusijos įtakos rinkimams stiprėja visoje Europoje, o Bulgarijoje ši tema tapo ypač jautri.
Prieš aukštos svarbos balsavimą Bulgarijos užsienio reikalų ministerija įsteigė padalinį kovai su dezinformacija ir hibridinėmis grėsmėmis bei pasitelkė tiriamosios žurnalistikos atstovą Christo Grozevą kaip patarėją.
ES diplomatinės tarnybos atstovas balandžio 2 dieną „Kyiv Independent“ sakė, kad Sofija derino kovos su kišimusi veiksmus su Europos partneriais.
R. Radevas į tai sureagavo priešiškai ir šias pastangas pateikė kaip vyriausybės bei Briuselio sąmokslą sukompromituoti rinkimus.
Jis taip pat lygino šią situaciją su 2024 metų Rumunijos prezidento rinkimais, kurie buvo panaikinti kilus įtarimams dėl plataus masto Rusijos vadovauto kišimosi ultranacionalisto Calino Georgescu naudai.
Bulgarijoje ilgus metus besitęsiantis politinis chaosas ir silpnos institucijos, anot analitikų, sukūrė itin palankią terpę tokiam poveikiui.
R. Stefanovo vertinimu, Maskvos įtaka Balkanų valstybėje yra „rimta, ilgalaikė ir giliai įsišaknijusi“.
Jis pabrėžė, kad „Bulgarijos problema yra ne tik tiesioginis kišimasis prieš rinkimus; tai ir gerai aprūpintos vidaus sustiprinimo ekosistemos egzistavimas, kuri jau dabar per dalį politikos, žiniasklaidos, verslo tinklų ir interneto erdvių skleidžia daugelį Maskvos naratyvų“.
Palyginti su kai kuriomis kitomis ES valstybėmis, bulgarai, daugiausia stačiatikių ir slavų kalba kalbanti tauta, į Rusiją ilgą laiką žiūrėjo santykinai palankiau.
Nors Sofija nuo 2022 metų tiekė Kyjivui sovietinio laikotarpio ginkluotę, ši parama kurį laiką buvo laikoma paslaptyje dėl baimės sulaukti politinių pasekmių.