Sekmadienį interviu metu Volodymyras Zelenskis užsiminė, kad Rusija blokuoja internetą ne tam, kad slopintų kritiką valdžiai, o siekdama užkirsti kelią nepasitenkinimui, kurį galėtų sukelti planuojama plataus masto mobilizacija. Ukrainos prezidento teigimu, šios mobilizacijos tikslas būtų didelio masto ataka prieš Ukrainą arba Baltijos šalis.
Ukrainos vadovas taip pat suabejojo, ar NATO aktyvuotų 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos, jei būtų užpultos Baltijos valstybės. Šie pareiškimai sulaukė aštrios reakcijos Estijoje.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ERR teigė, kad Ukraina nuo 2022 metų, kai prasidėjo plataus masto invazija, ne kartą yra sakiusi, jog Rusija gali pulti ne tik ją. Pasak jo, ne sykį buvo tiesiogiai minimos ir Baltijos šalys.
Ukraina kuria pažangią gynybos sistemą: tai gali pakeisti itin brangias „Patriot“ sistemas
M. Tsahknos teigimu, tokie sąjungininkų pareiškimai niekaip nepalengvina bendradarbiavimo. Estijos diplomatijos vadovas taip pat pridūrė, kad V. Zelenskio žodžiuose nėra tiesos.
„Tokie pareiškimai, pirma, neatitinka mūsų žvalgybos ir mūsų grėsmių vertinimų. Mes nematome, kad Rusija telktų kariuomenę ar kokiu nors būdu kariškai ruoštųsi atakai prieš NATO ar Baltijos šalis – veikiau priešingai“, – sakė M. Tsahkna.
Jis pabrėžė, kad Rusija nėra labai stiprioje padėtyje Ukrainos fronte, taip pat ir ekonominiu požiūriu. Anot ministro, kalbėti apie NATO 5-ojo straipsnio nesilaikymą nėra tikslinga.
Susiję straipsniai
„Žinoma, tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra kritiškas Europos sąjungininkų atžvilgiu NATO kontekste, neprideda stiprybės. Tačiau tai nereiškia, kad NATO negali reaguoti“, – teigė M. Tsahkna.
Jis pabrėžė, kad NATO tikrai sureaguos, jei bus užpulta valstybė narė, ir dėl to, pasak jo, nekyla jokių abejonių. Ministras taip pat pridūrė, kad Estija, be sąjungininkų, turi ir savo gynybinius pajėgumus.
Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas taip pat pažymėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai Ukrainos vadovybė teigia, jog Baltijos šalys bus kitas Rusijos taikinys. Pasak jo, tokia žinutė Europai siunčiama tarsi grasinant pirštu.
„Esą žiūrėkite, jei mes atsidurtume silpnesnėje padėtyje ar pralaimėtume, tada jūs būsite kiti – daugiausia Baltijos šalys. Tai, žinoma, nemalonu ir neabejotinai stiprina Rusijos naratyvą, kad „mes esame laiminti pusė, mes puolame, o jūs traukiatės ir pralaimite“, – sakė M. Mihkelsonas.
Anot jo, ši tema buvo aptarta ir susitikimuose su ukrainiečiais. M. Mihkelsonas mano, kad esant rimtai grėsmei sąjungininkai tokiomis žinutėmis turėtų keistis tarpusavyje, o ne kelti triukšmą žiniasklaidoje.
Jis pridūrė, kad viešai perduodamos žinutės dažnai lieka spekuliacijų lygmenyje. M. Mihkelsono teigimu, V. Zelenskis pabrėžė, kad NATO turi būti vieninga ir pasirengusi reaguoti į Vladimiro Putino veiksmus.
„Aš sutinku, kad niekas taip nepakenkė 5-ojo straipsnio patikimumui kaip JAV prezidentas D. Trumpas, bet dabar ir Ukrainos prezidentas tai daro“, – pastebėjo M. Mihkelsonas. Pasak Užsienio reikalų komiteto vadovo, V. Zelenskis neturėtų prisidėti prie Rusijos naratyvų sklaidos.
Dešiniųjų partijos EKRE lyderis Martinas Helme teigė, kad V. Zelenskio žinutėje nėra nieko naujo. Tačiau, jo nuomone, pati Estija prisidėjo prie tokio naratyvo kūrimo.
„Man atrodo, kad jie patys sukūrė šį naratyvą. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios pagrindinė Reformų partijos žinutė buvo, kad žmones reikia varyti į beprotybę gąsdinant Rusija, o po šios baimės priedanga galima didinti bet kokius mokesčius ir demonizuoti vidaus politinę opoziciją kaip Kremliaus bendrininkus“, – sakė M. Helme.
Anot M. Helmes, tokių V. Zelenskio kalbų tikslas yra sukurti baimės foną, kuris priverstų sąjungininkus suteikti jam daugiau ginkluotės. Jis taip pat teigė, kad nesibaigianti įtampa ir gąsdinimas nebeveikia taip, kad visi veiktų susitelkę, siekiant užkirsti kelią karinei grėsmei ar geriau planuoti.
„Tai virto retorinėmis atakomis“, – sakė M. Helme.