„Jei teisėjai manęs nesustabdys, būsiu kandidatė“, – antradienį naujienų agentūrai AFP sakė kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) frakcijos vadovė. Liepos 7 d. turėtų būti priimtas sprendimas jos kandidatavimą nulemsiančiame apeliaciniame procese.
Jei M. Le Pen galėtų dalyvauti rinkimuose, tai būtų jau ketvirtasis 57-erių politikės mėginimas siekti aukščiausio šalies posto. Per paskutiniuosius dvejus rinkimus jai pavyko patekti į antrąjį ratą.
„Norėčiau antrojo rato su centro bloku“, – kalbėjo M. Le Pen, turėdama omenyje prezidento Emmanuelio Macrono stovyklą. Jai tai esą būtų priimtiniau nei „atmetimo balsavimas“ dvikovos su kairiuoju populistu Jeanu Lucu Mélenchonu iš partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) atveju. Jei M. Le Pen negalėtų dalyvauti rinkimuose, kandidatūrą perleistų 30 metų RN lyderiui Jordanui Bardella.
E. Macronas Atėnuose siunčia žinią Europai: metas atsibusti augant grėsmėms iš JAV, Kinijos ir Rusijos
Apklausos rodo, kad, jei antrajame rinkimų rate susigrumtų J. Bardella ir J. L. Mélenchonas, RN pirmininkas smarkiai aplenktų savo konkurentą. Jei į antrąjį rinkimų ratą patektų J. Bardella ir buvęs ministras pirmininkas Edouardas Philippe‘as, kaip centro bloko kandidatas, favoritu būtų pastarasis. E. Macronas iš centro dešinės stovyklos po dviejų kadencijų siekti trečiosios negali.
M. Le Pen 2025 m. kovą buvo nuteista ketverių metų laisvės atėmimo bausme, dvejus jų – lygtinai. Be to, teismas nurodė, kad iš jos turi būti nedelsiant atimta teisė penkerius metus kandidatuoti į valstybines pareigas.
Susiję straipsniai
Šios bylos esmė – kaltinimai fiktyviai įdarbinus kelių Prancūzijai europarlamentarų padėjėjus laikotarpiu tarp 2004 ir 2016 m. Prokurorai teigia, kad M. Le Pen partija naudojo EP pinigus sumokėti darbuotojams, kurie dirbo jos politinei partijai, o ne EP narių padėjėjams.
M. Le Pen apkaltino teisėsaugą jai iškėlus bylą dėl politinių priežasčių ir pateikė apeliaciją.