Šis radinys paskatino metus trukusį Lietuvos pareigūnų tyrimą, kuris kulminaciją pasiekė praėjusią savaitę, kai paskelbta apie devynių asmenų sulaikymą. Jie įtariami planavę žmogžudystes ir sabotažo operacijas visoje Europoje Rusijos karinės žvalgybos naudai.
Pasak Lietuvos policijos, grupė padegė Bulgarijoje esančią karinę techniką, skirtą Ukrainai, ir vykdė Graikijos karinių objektų žvalgybą. Tarp sulaikytųjų – apie 50 metų vyras, sučiuptas prie R. Gabbasovo namų Lietuvoje, kur jis gyvena su žmona ir 5 metų sūnumi. Pas suimtą vyrą rastas pistoletas, jis turėjo Graikijos ir Rusijos pilietybes.
R. Gabbasovas pasakojo, kad apie pavojų sužinojo būdamas „McDonald’s“ greito maisto restorane, kai iš policijos sulaukė skubaus skambučio su perspėjimu: „Tu net neįsivaizduoji, kokiame pavojuje esi.“
Prekių stoka, interneto dingimas, V. Putino isterija: tikina – rusams aiškėja, kad viskas griūna
„Supratau, kad esu Rusijos slaptųjų tarnybų taikinyje, bet nemaniau, kad viskas nueis taip toli – iki žmogžudystės", - kalbėjo R. Gabbasovas.
Šis atvejis primena apie Rusijos keliamą grėsmę Vakarams tuo metu, kai Vašingtonas dėmesį nuo Europos rytinio flango ir karo Ukrainoje nukreipė į Artimuosius Rytus. Vakarų žvalgybos vertinimu, NATO ir Europos Sąjungos silpninimas bei diplomatinių ryšių žlugdymas išlieka vienu pagrindinių Rusijos vadovo Vladimiro Putino užsienio politikos tikslų.
Lygiagrečiai karui Ukrainoje Rusijos žvalgyba Europoje vykdo sabotažo kampaniją, kuri per metus išaugo nuo vandalizmo bei sprogdinimų iki padegimų bei žmogžudysčių planų. Pagrindiniais taikiniais tapo Ukrainą remiančios šalys ir prieš režimą nusiteikę emigracijoje gyvenantys rusai.
Lenkijoje buvo sprogdinti geležinkelio bėgiai, naudojami karinei technikai gabenti, o Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje deginami sandėliai su Ukrainai skirtomis prekėmis.
Susiję straipsniai
Vienas dramatiškiausių planų – padegamosios priemonės DHL siuntose, kurios turėjo būti pakrautos į krovininius lėktuvus. Du užtaisai sprogo Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, dar vienas – sunkvežimyje Lenkijoje.
Šiam tyrimui vadovauja Lietuva, iš kurios buvo išsiųstos minėtos siuntos, ir jau sulaikyta daugiau nei dešimt įtariamųjų. Pareigūnų teigimu, dauguma jų – internetu Rusijos žvalgybos užverbuoti asmenys, viliojami piniginiais atlygiais.
Vakarų pareigūnai pažymi, kad tarpininkų naudojimas yra įprasta Rusijos žvalgybos taktika. Praėjusį trečiadienį Vokietija paskelbė sulaikiusi Kazachstano pilietį, įtariamą teikus Rusijai informaciją apie Vokietijos karinę paramą Ukrainai.
Rusija nuolat neigia savo žvalgybos tarnybų dalyvavimą sabotažo ir žmogžudysčių operacijose. Vis dėlto Lietuvos tyrėjai teigia nustatę tiesioginius ryšius tarp vykdytojų ir užsakovų, veikusių Rusijos karinės žvalgybos interesais.
„Susiduriame su hibridinio pobūdžio nusikaltimais, nukreiptais prieš Europos Sąjungos šalis, jų nacionalinio saugumo interesus ir Ukrainą remiančius asmenis“, - aiškino Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo pavaduotojas Saulius Briginas.
Jis pridūrė, kad šių veiksmų pobūdis ir tikslai sutampa su Rusijos Federacijos interesais.
Pareigūnai neatskleidė visų detalių, tačiau patvirtino, kad buvo planuojama nužudyti kelis Ukrainą remiančius ar prieš Rusiją veikiančius asmenis. Tarp taikinių buvo ir Lietuvos pilietis Valdas Bartkevičius, žinomas dėl antivyriausybinių akcijų prieš Rusiją.
V. Bartkevičius, šiuo metu padedantis Ukrainos kariuomenei, teigė: „Logiška, kad jie bando mane nužudyti.“
Jis anksčiau išgarsėjo išniekindamas sovietinius Antrojo pasaulinio karo paminklus ir prie Maskvoje įvykdyto teroro akto aukų memorialo atnešęs kibirą išmatų.
Po „AirTag“ radinio R. Gabbasovas tapo savotišku masalu policijos operacijoje. Prie jo namų ir automobilio buvo įrengtos stebėjimo kameros, o jis privalėjo informuoti pareigūnus apie kiekvieną išvykimą ir grįžimą.
Tačiau praėjusių metų kovą jis pamiršo pranešti apie išvyką su šeima į Lietuvos nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos metinių renginius. Tuo metu ginkluotas vyras laukė prie jo namų ir, kaip teigė policija, buvo pasirengęs laukti „visą naktį“, jei reikėtų.
R. Gabbasovui buvo pasiūlyta liudytojų apsaugos programa, tačiau jis jos atsisakė, nenorėdamas nutraukti savo veiklos. Jis pasisako už gimtojo Baškortostano nepriklausomybę, o Rusija, reaguodama į tai, paskelbė atlygį už jį ir įtraukė R. Gabbasovą į teroristų sąrašą.
Šių metų kovą R. Gabbasovas Rusijoje už akių nuteistas 14 metų kalėjimo. Nepaisant sulaikymų Lietuvoje, jis mano, kad grėsmė neišnyks.
„Šios istorijos pabaiga ateis tik tada, kai žlugs V. Putino režimas“, – sakė jis.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.