Vienas šaltinis pažymėjo, kad tikrasis Maskvos ketinimų išbandymas būtų dabartinių trijų dienų paliaubų pratęsimas.
82 metų Gerhardas Schröderis išliko artimas V. Putinui net ir pasitraukęs iš politikos. Po 2022 metais prasidėjusio Rusijos karo prieš Ukrainą jis išsiskyrė iš daugumos Vakarų lyderių savo pozicija Maskvos atžvilgiu.
Anksčiau G. Schröderis užėmė svarbias pareigas Rusijos energetikos projektuose, dirbo su „Nord Stream“ dujotiekiais ir buvo Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ valdybos narys. Šių pareigų jis atsisakė 2022 metais.
V. Putinas kalba apie karo pabaigą, bet vilkina belaisvių mainus: į derybas siūlo įtraukti G. Schröderį
V. Putinas šeštadienį pareiškė manantis, kad karas Ukrainoje artėja prie pabaigos, ir įvardijo G. Schröderį kaip galimą svarbų derybininką, galintį padėti užbaigti konfliktą.
Buvęs Vokietijos Socialdemokratų partijos parlamentaras ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelas Rothas interviu leidiniui „Tagesspiegel“ teigė, kad tarpininkas „negali būti Putino bičiulis“.
Jis pabrėžė, kad bet kuris tarpininkas pirmiausia turi būti priimtinas Ukrainai.
„Nei Maskva, nei mes negalime to nuspręsti už Kyjivą“, – sakė M. Rothas.
Susiję straipsniai
Vis dėlto kai kurie socialdemokratai į V. Putino pasiūlymą reagavo palankiau. Socialdemokratų partijos užsienio politikos atstovas parlamente Adisas Ahmetovicius leidiniui „Der Spiegel“ pareiškė, kad pasiūlymą reikia „atidžiai apsvarstyti“ kartu su Europos partneriais.
Tame pačiame leidinyje socialdemokratų parlamentaras Ralfas Stegneris sakė, kad jei Europa nenori, jog V. Putinas ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas vieni spręstų Ukrainos ateitį, ji turėtų pasinaudoti kiekviena galimybe, kad ir kokia maža ji būtų.
Tuo metu JAV tarpininkaujamos paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos jau antrąją dieną patyrė rimtą spaudimą. Abi pusės apkaltino viena kitą susitarimo pažeidimais dėl savaitgalio atakų.
K. Kallas: aišku, kodėl V. Putinas nori G. Schröderio taikos derybose
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis yra gerai žinomas Rusijos įmonių lobistas, todėl nenuostabu, kad Vladimiras Putinas norėtų, jog būtent jis būtų derybininku Europos Sąjungos (ES) pusėje dėl taikos Ukrainoje, pirmadienį pareiškė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.
„Jei suteiktume Rusijai teisę paskirti derybininką mūsų vardu, tai nebūtų labai išmintinga“, – prieš prasidedant ES Užsienio reikalų tarybos susitikimui sakė K. Kallas, kurią cituoja „Ukrinform“.
Ji priminė, kad buvęs Vokietijos kancleris G. Schröderis, kurį Kremlius anksčiau siūlė kaip galimą derybininką ES pusėje, ilgą laiką dirbo „aukšto rango lobistu Rusijos valstybinėms įmonėms“.
„Taigi aišku, kodėl Putinas nori, jog būtent jis būtų tas asmuo: tam kad jis iš tikrųjų sėdėtų abiejose stalo pusėse“, – pabrėžė K. Kallas.
Šeštadienį paklaustas, kam jis norėtų patikėti užduotį atnaujinti derybas su Europa, V. Putinas atsakė, kad „asmeniškai“ pirmenybę teiktų G. Schröderiui, kuris vadovavo Vokietijai nuo 1998 iki 2005 metų.
Buvęs kancleris ir toliau palaiko artimus ryšius su Kremliaus vadovu nepaisant Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, tuo išsiskirdamas iš daugumos esamų ir buvusių Vakarų lyderių.
82-ejų vyras anksčiau ėjo svarbias pareigas Rusijos energetikos projektuose, įskaitant darbą prie dujotiekių „Nord Stream“ ir vietą Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ valdyboje, kurios jis atsisakė 2022 m.
Kalbėdama apie platesnį klausimą dėl tiesioginių derybų su V. Putinu, K. Kallas pakartojo, kad ES valstybės narės pirmiausia turėtų siekti suderinti tokių derybų tikslus. Pasak jos, tai bus siekiama padaryti neoficialių užsienio reikalų ministrų derybų metu vėliau šį mėnesį.
„Prieš pradėdami derybas su Rusija, turėtume tarpusavyje aptarti, apie ką norime su ja kalbėti“, – sakė K. Kallas.
Skeptiškai į V. Putino pasiūlymą dėl G. Schröderio reagavo ir Berlynas. Šaltiniai Vokietijos vyriausybėje sekmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad jie tai vertina kaip dalį „virtinės fiktyvių pasiūlymų“ iš Rusijos.
Jo pozicija Rusijos atžvilgiu G. Schröderiui užtraukė nemalonę Vokietijos viduje. Niekada viešai nepasmerkęs Rusijos invazijos į Ukrainą, jis neteko kelių buvusiems kancleriams paprastai suteikiamų privilegijų.