M. Riekstinis neneigė, kad šie dronai kelia grėsmę visuomenės saugumui, tačiau pareiškė, kad jie neturėtų būti traktuojami kaip ginkluotas išpuolis prieš Latviją. Šie objektai į mūsų teritoriją „atklydo“, todėl kovojant su tokiais dronais visais NATO pajėgumais pasinaudoti negalima.
Pasak M. Riekstinio, NATO misija – atgrasyti užsienio valstybes nuo ginkluoto puolimo prieš Latviją, o šie incidentai pirmiausia yra latvių, Latvijos ginkluotųjų pajėgų ir Gynybos ministerijos, atsakingos už tai, kur panaudojami pajėgumai, reikalas.
Ambasadorius prie NATO pažymėjo, kad Latvija turi 400 kilometrų ilgio rytinę sieną, kurios apsaugai reikia nemažai išteklių. M. Riekstinis pažymėjo, kad sprendimas, ar skirti išteklius pirmiausia pasienio oro erdvės apsaugai, yra politinis, tačiau tuomet reikia atsižvelgti į tai, kad nepakaks lėšų kitoms prioritetinėms karinėms sritims.
Susiję straipsniai
M. Riekstinis pridūrė, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl to, kaip sustiprinti nuolatinę NATO oro patruliavimo misiją Latvijoje.