Susitikimas su aukštais vidaus reikalų ministerijos pareigūnais įvyko JAV vyriausybės prašymu, ketvirtadienį tvirtino Kubos vyriausybė. Havana teigė, kad vizito tikslas buvo skatinti abiejų šalių politinį dialogą „sudėtingų“ dvišalių santykių fone.
Pasak Kubos vyriausybės, jos atstovai pasakė J. Ratcliffe‘ui ir JAV delegacijai, kad sala „nekelia grėsmės Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui“. Ji pridūrė, kad nėra jokios priežasties palikti Kubą JAV sudarytame terorizmą remiančių valstybių sąraše, pagal kurį taikomos sankcijos.
Kuba nefinansuoja ir netoleruoja teroristinių organizacijų ir niekada nerėmė priešiškos veiklos prieš JAV, pabrėžė Havana.
Karui Irane pabaigos dar neskuba skelbti: prakalbo apie žalą D. Trumpui
Žinių portalas „Axios“ ir transliuotojas „NBC News“ citavo vieną CŽA pareigūną, kuris pareiškė, kad J. Ratcliffe‘as nuvyko į Kubą, kad perduotų JAV prezidento Donaldo Trumpo žinią, jog JAV yra pasiruošusios rimtai spręsti ekonominius ir saugumo klausimus, bet tik tuo atveju, jei Kuba imsis esminių pokyčių.
Abiejų šalių santykiai yra įtempti nuo 1959 m. Kubos revoliucijos ir dar labiau pašlijo po paskutinio vyriausybės pasikeitimo Vašingtone.
2025 m. sausį į Baltuosius rūmus ką tik grįžęs D. Trumpas vėl įtraukė šią Komunistų partijos valdomą salų valstybę į JAV terorizmo sąrašą. Jis padidino spaudimą, siekdamas paskatinti ekonominius ir politinius pokyčius Kuboje, atitinkančius JAV interesus.
Susiję straipsniai
Abiejų šalių vyriausybės pastaraisiais mėnesiais teigė, kad surengė derybas, tačiau šių diskusijų turinys nežinomas.
CŽA delegacijos vizitas sutapo su JAV Valstybės departamento pranešimu, kad Kubos vyriausybės kritikė 27-erių Sissi Abascal Zamora ir jos šeima pasitraukė į egzilį JAV. S. Abascal Zamora ketvirtadienį buvo paleista iš kalėjimo. Po didelių protestų prieš vyrausybę 2021 m. liepos 11 d. jai buvo skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
JAV siekia apkaltinti buvusį Kubos lyderį Raulį Castro
Jungtinės Amerikos Valstijos imasi veiksmų, siekdamos apkaltinti 94 metų buvusį Kubos prezidentą Raúlį Castro, pranešė žiniasklaida.
Potencialus kaltinamasis aktas būtų sutelktas į 1996 m. incidentą, per kurį Kuba numušė kubiečiams tremtiniams priklausiusius civilinius lėktuvus, ketvirtadienį pranešė „CBS News“, remdamasi JAV pareigūnais. Laikraštis „USA Today“, remdamasis dviem informuotais šaltiniais, taip pat susiejo galimą kaltinimą su beveik 30 metų senumo byla.
Tokiam kaltinamajam aktui paprastai reikia didžiosios žiuri pritarimo.
1996 m. vasario 24 d. Kubos oro pajėgos numušė du Majamyje įsikūrusios Kubos tremtinių grupės „Brothers to the Rescue“ lėktuvus, skridusius netoli Kubos krantų. Havana teigė, kad lėktuvai „Cessna“ įskrido į Kubos oro erdvę. Tačiau Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) padarė išvadą, kad jie skrido virš tarptautinių vandenų. Trys iš žuvusiųjų buvo JAV piliečiai.
Keletas JAV politikų ragina apkaltinti R. Castro. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Kongreso nariai kaltina jį įsakius numušti lėktuvus, tuo metu jis buvo gynybos ministras.
Floridos gubernatorius respublikonas Ronas DeSantisas socialiniame tinkle X užsiminė palaikantis kaltinimus buvusiam Kubos lyderiui.
„Pirmyn, seniai to laukėme!“, – parašė jis.
R. Castro atsistatydino iš prezidento pareigų 2018 m., o iš Komunistų partijos vadovų – 2021 m. ir nuo to laiko nedalyvauja kasdienėje politikoje. Tačiau būdamas revoliucijos lyderio Fidelio Castro jaunesnysis brolis ir vienas iš paskutiniųjų Kubos revoliucinės kartos veikėjų, jis vis dar turi didelį autoritetą šalyje.
Jis taip pat laikomas svarbiu prezidento Miguelio Díazo-Canelio patarėju ir palaiko glaudžius ryšius su įtakingais Kubos kariškiais.
JAV ir Kubos santykiai įtempti nuo 1959 m. revoliucijos ir dar labiau pablogėjo, kai į valdžią grįžo prezidentas Donaldas Trumpas. 2025 m. sausį D. Trumpas įtraukė Komunistų partijos valdomą salą į JAV teroristų sąrašą.