Leidinys praneša, kad 3 Europos valstybė gavo vienodą, nedatuotą, nepasirašytą vieno puslapio dokumentą. Jame minimas kovo mėnesį priimtas Donaldo Trumpo administracijos sprendimas panaikinti finansinius apribojimus valstybinei trąšų milžinei „Belaruskalij“.
„Dabar, kai JAV panaikino JAV sankcijas „Belaruskalij“, JAV įmonės yra suinteresuotos įsigyti ir transportuoti baltarusišką kalį“, – rašoma dokumente. Jame priduriama, kad tam reikėtų tranzito per Europos Sąjungos šalis, besiribojančias su Baltarusija, arba per Ukrainą, kad būtų išvengta gabenimo per Rusiją.
„JAV yra suinteresuotos išnagrinėti galimus baltarusiško kalio tranzito maršrutus, kad būtų sumažintas pasaulinis trūkumas per Lenkiją, Lietuvą arba Ukrainą, ir laukia būsimų diskusijų su jumis šia tema“, – teigiama dokumente. „Belaruskalij“ yra viena didžiausių kalio trąšų bendrovių pasaulyje ir didžiausias vienas Aleksandro Lukashenkos vyriausybės pajamų šaltinis.
Ukrainai perspėjus apie atakas iš Baltarusijos – A. Lukašenkos reakcija: pasiūlė nusiraminti
Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnas sakė, kad šį pasiūlymą, diplomatijoje vadinamą „non-paper“ arba diskusiniu dokumentu, trims valstybėms išsiuntė JAV Valstybės departamentas. Pareigūnas kalbėjo anonimiškai, nes atskleidė privačias diskusijas.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija patvirtino gavusi dokumentą, tačiau daugiau komentarų nepateikė. Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos į RFE/RL prašymus pakomentuoti neatsakė, tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praėjusią savaitę sakė, kad Vašingtonas daro spaudimą leisti baltarusiškų trąšų tranzitą.
Lenkijos ir Lietuvos, kurios abi yra Europos Sąjungos ir NATO narės, santykiai su A. Lukashenka yra įtempti, iš dalies dėl jo glaudžių ryšių su Kremliumi. JAV ir Europos Sąjunga A. Lukashenkai bei jo vyriausybei įvedė dideles sankcijas po 2020 metų prezidento rinkimų, kuriuose nuo 1994 metų valdžioje esantis A. Lukashenka paskelbė pergalę.
Susiję straipsniai
Baltarusijos opozicija ir didelė dalis Vakarų tuos rinkimus pavadino suklastotais, o šimtai tūkstančių baltarusių kelias savaites protestavo. A. Lukashenkos vyriausybė į tai atsakė žiauriu susidorojimu ir įkalino tūkstančius žmonių.
Nuo grįžimo į Baltuosius rūmus 2025 metų sausį D. Trumpas siekė atnaujinti ryšius su A. Lukashenkos vyriausybe. Jo pagrindinis pasiuntinys šiuo klausimu Johnas Coale’as asmeniškai susitiko su A. Lukashenka Minske ir derėjosi dėl daugybės politinių kalinių paleidimo.
Mainais D. Trumpo administracija sušvelnino sankcijas „Belaruskalij“, valstybinei oro linijų bendrovei „Belavia“ ir kitoms didelėms bendrovėms. J. Coale’as neatsakė į elektroninį laišką, kuriame buvo prašoma komentaro.
Europos Sąjunga tuo metu šių metų pradžioje vienbalsiai pratęsė sankcijas Baltarusijai. Šios priemonės apima baltarusiškų kalio pagrindo trąšų importo draudimą ir tikslines sankcijas tokioms bendrovėms kaip „Belaruskalij“.
Pagal Europos Sąjungos taisykles azoto pagrindo trąšų importas, tokio tipo, kokias gamina „Belaruskali“, jau buvo palaipsniui nutraukiamas. Dokumente nurodoma, kad Europos Sąjungos sankcijos baltarusiškam kaliui vis dar galioja.
Tranzitui per Europos Sąjungos šalis reikėtų, kad blokas panaikintų sankcijas arba kad tranzito šalys jų atsisakytų „taikydamos tinkamą teisinį mechanizmą“, rašoma dokumente. Jame taip pat teigiama, kad leisdama pirkti baltarusišką produktą Europos Sąjunga atimtų rinkos dalį iš Rusijos kalio tiekėjų ir kartu atimtų iš Rusijos tranzito pajamas.
Iki Europos Sąjungos sankcijų didžioji dalis baltarusiško kalio buvo gabenama per Baltijos uostus, daugiausia per Klaipėdą Lietuvoje. Pastaraisiais metais šis eksportas nukreiptas Rusijos geležinkeliais, daugiausia į Sankt Peterburgą.
Laiške taip pat pasiūlytas neįprastas finansavimo modelis: pajamas, kurias Europos Sąjungos šalys gautų leisdamos baltarusiško kalio tranzitą, nukreipti Ukrainos gynybai nuo Rusijos plataus masto invazijos.