Teisę balsuoti dėl kairiųjų pažiūrų prezidento Gustavo Petro, kuriam pagal Konstituciją draudžiama siekti antrosios kadencijos, įpėdinio turi apie 41 milijonas žmonių.
Rinkimų kampanijos metu vyko išpuoliai, per kuriuos žuvo ar buvo sužeisti civiliai, kariai ir policijos pareigūnai.
Kaip praneša dienraštis „El Tiempo“, rinkimams stebėti ir užtikrinti saugumą jų metu dislokuojama daugiau nei 400 tūkst. karių ir policijos pareigūnų.
Venesueloje gyvenantis lietuvis – apie nuotaikas Karakase: pagerėjimo nejaučiame
Kolumbija šiuo metu patiria „vieną iš baisiausių smurto bangų per pastaruosius metus“, teigė Vokietijos analitinio centro „Konrado Adenauerio fondas“ (KAS) Kolumbijos biuro vadovė Kristin Wesemann.
Rinkimuose dalyvauja keturiolika kandidatų, tačiau, kaip rodo naujausios apklausos, aiškiai išsiskiria trys lyderiai: kairiųjų pažiūrų senatorius Ivánas Cepeda iš valdančiosios koalicijos, besivaržantis su konservatyviąja senatore Paloma Valencia, priklausančia buvusio prezidento Álvaro Uribės aplinkai, taip pat dešiniųjų pažiūrų teisininkas Abelardo de la Espriella.
Jei nė vienas iš kandidatų nesurinks absoliučios balsų daugumos – o, remiantis dabartinėmis apklausomis, tai atrodo tikėtina – birželio 21 d. bus surengtas antrasis rinkimų turas.
Susiję straipsniai
Poliarizacijos mastą Kolumbijoje parodė dar kovo mėnesį įvykę parlamento rinkimai. Nors G. Petro kairiųjų koalicija tapo stipriausia jėga Senate, aiškios daugumos užsitikrinti nepavyko nė vienai partijai.
Tai reiškia, kad būsimajam prezidentui greičiausiai bus sunku tartis dėl koalicijos.
Preliminarių rezultatų laukiama pasibaigus balsavimui.