„Po ilgų derybų pavyko suformuoti vyriausybę“, – po susitikimo su šalies karaliumi Frederiku X kalbėdama su žurnalistais sakė ji.
Karališkųjų rūmų pranešime teigiama, kad koaliciją sudarys M. Frederiksen vadovaujami socialdemokratai, Socialistų liaudies partija, centro kairės partija „Radikale Venstre“ ir centristinė nuosaikiųjų partija.
Tai bus trečioji 48-erių M. Frederiksen, sausio mėnesį drąsiai pasipriešinusios JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kai šis grasino užimti Grenlandiją – autonominę Danijos teritoriją, – kadencija premjerės poste.
Susiję straipsniai
M. Frederiksen pasakė, kad antradienį pristatys savo politinę programą, o trečiadienį – naująjį ministrų kabinetą.
Kovo 24 d. vykusiuose rinkimuose daugumos nesurinko nei kairiųjų, nei dešiniųjų blokas, todėl parlamentas liko susiskaldęs.
Keturios naująją koaliciją sudarančios partijos kartu užima 82 iš 179 vietų parlamente. Žiniasklaida pranešė, kad koaliciją galėtų paremti ir atskiras kairės bei žaliųjų aljansas.
„Manau, visi bus nustebinti, pamatę, kiek ryžto turime“, – sakė M. Frederiksen.
„Mūsų vyriausybės programa yra naudinga tiek dabar Danijoje gyvenantiems žmonėms, tiek ateities kartoms, taip pat ir gyvūnams“, – pridūrė ji. Vienas iš pagrindinių jos rinkimų kampanijos akcentų buvo kiaulių auginimo klausimas, susijęs su labai aplinką teršiančiu, tačiau šalyje sparčiai besiplečiančiu sektoriumi.
Rinkimuose jos vadovaujami socialdemokratai surinko mažiausią balsų skaičių nuo 1903 m., tačiau užsitikrino 38 vietas ir išliko neabejotinai didžiausia partija.
Po balsavimo pirminės derybos, kurioms vadovavo M. Frederiksen, o vėliau – liberalioji partija „Venstre“ baigėsi nesėkme ir karalius vėl paskyrė ministrę pirmininkę, kad ji pabandytų dar kartą suformuoti vyriausybę.
Rinkimuose tradicinė kraštutinės dešinės Danijos liaudies partija pasiekė daugiau nei triskart geresnį rezultatą, surinkdama devynis procentus balsų.
Nuo praėjusio šimtmečio pabaigos ji darė didelę įtaką politikai, tačiau 2022 m. rinkimuose patyrė didelį pralaimėjimą.
Visos trys prieš imigraciją nusistačiusios populistinės Danijos dešinės frakcijos kartu surinko 17 procentų balsų – šis rodiklis nesikeičia jau pastaruosius du dešimtmečius.