Leidinio teigimu, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas serga sunkia liga, kuri, tikėtina, yra nepagydoma. Tuo pat metu pagrindinis jo įpėdinis Adamas Kadyrovas yra per jaunas perimti valdžią.
Formaliai Kremlius galėtų palikti A. Kadyrovą Čečėnijos vadovu ir naudoti jį kaip nominalų lyderį. Tačiau R. Kadyrovas per 22 valdymo metus sukūrė griežtą valdžios sistemą regione, su kuria jo įpėdiniui greičiausiai būtų sunku susitvarkyti.
Padėtį dar labiau komplikuoja karas Ukrainoje, kuriame čečėnai kovoja abiejose pusėse. Tai, anot leidinio, didina galimų neramumų riziką valdžios perdavimo laikotarpiu.
V. Zelenskis renkasi tiesiogines derybas su V. Putinu: negalime laukti, kol ateis mūsų eilė
„Foreign Policy“ primena, kad V. Putinas prezidentu tapo iš dalies dėl savo, kaip negailestingo čečėnų sukilimų malšintojo, reputacijos. Tai padėjo jam padidinti populiarumą tarp Rusijos rinkėjų.
Tuo metu diktatorius faktiškai įgijo sąjungininką Achmatą Kadyrovą, kuris padėjo numalšinti sukilimą. Mainais A. Kadyrovas gavo autonomijos statusą Čečėnijai ir galimybę valdyti regioną taip, kaip laikė tinkama.
Po tėvo mirties į valdžią atėjęs Ramzanas Kadyrovas dar labiau sustiprino represijas prieš čečėnus. Šiuo metu Kremlius aktyviai finansuoja autonomiją ir padengia apie 92 proc. Čečėnijos poreikių.
Susiję straipsniai
Šios lėšos, be kita ko, naudojamos R. Kadyrovo nuosavoms saugumo pajėgoms išlaikyti. Jų skaičius siekia 33 000 žmonių.
Būtent šios pajėgos gali tapti rimtu iššūkiu valdžios perdavimo metu. Leidinys pažymi, kad jos gali atlikti svarbų vaidmenį galimoje kovoje dėl įtakos regione.
Taip pat pabrėžiama, kad V. Putinas paprastai lengvai atsisveikina su regionų lyderiais, tačiau Čečėnijos klausimą visada stengiasi spręsti itin atsargiai. Tokiame kontekste R. Kadyrovas mėgina skirti savo vaikus į vadovaujančias pareigas Čečėnijoje, nors jie neturi reikiamos patirties.
Leidinio vertinimu, tai gali rodyti, kad R. Kadyrovas skuba dėl nerimo, kas nutiks po jo mirties. Todėl jis siekia kuo greičiau sustiprinti savo šeimos pozicijas valdžios struktūrose.
Taip pat pranešama, kad R. Kadyrovas ilgą laiką stiprino ryšius su islamo valstybėmis, pirmiausia su Jungtiniais Arabų Emyratais. Jis investavo dideles sumas į nekilnojamąjį turtą Emyratuose ir ragino savo klano narius elgtis taip pat.
Leidinio nuomone, tokiu būdu R. Kadyrovas galėjo mėginti susikurti savotišką „saugų prieglobstį“ tam atvejui, jei jo režimas būtų nuverstas. Tai laikoma vienu iš galimų jo ilgalaikės strategijos elementų.
Žurnalistai rašo, kad Kremliuje mažai kas tiki, jog valdžios perdavimo procesas po R. Kadyrovo pasitraukimo vyktų sklandžiai. Pačiam R. Kadyrovui po tėvo mirties prireikė penkerių metų, kad regione palaužtų visus savo priešininkus.
Kremlius puikiai prisimena šią istoriją. Dėl to jo ekspertai aktyviai rengia strategiją tam atvejui, jei R. Kadyrovas mirtų.