A. Khamenei karstas buvo vežamas iš rytinės Teherano dalies pagrindine gatve į vakaruose esantį Azadi bokštą. Nepaisant gerokai 30 laipsnių Celsijaus viršijančios temperatūros, karstą lydėjo milžiniškos minios žmonių.
Daugelis procesijos dalyvių skandavo „Kerštas, kerštas“, taip pat „Mirtis Amerikai“ ir „Mirtis Izraeliui“. Kai kurie velionio religinio lyderio pasekėjai laikė plakatus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu taikinyje.
A. Khamenei buvo aukščiausiasis Irano politinis ir religinis autoritetas, turėjęs lemiamą žodį visais strateginiais klausimais. Jis buvo nukautas per Izraelio oro smūgį jo oficialiai rezidencijai Teherane pirmąją JAV ir Izraelio karo su Iranu dieną vasario pabaigoje.
Tūkstančiai susirinko į Ali Khamenei laidotuvių procesiją: iš gedinčiųjų – žinutė JAV
Po jo mirties daugiau nei penkias savaites vyko kovos tarp Irano, Izraelio ir Jungtinių Valstijų, į kurias įsitraukė Irano remiamos grupuotės, įskaitant Libano „Hezbollah“, kol balandžio pradžioje JAV ir Irano atstovai susitarė dėl paliaubų.
Į Iraną suplūdo jo rėmėjai iš viso regiono, įskaitant Afganistaną, Siriją, Libaną ir Iraką, kad sudalyvautų procesijoje, kuri buvo dalis šeštadienį prasidėjusių kelių dienų viešo gedulo ceremonijų.
Susiję straipsniai
Trečiadienį gedulo ceremonijos planuojamos Irako miestuose Karbaloje ir Nadžafe. Ketvirtadienį A. Khamenei bus palaidotas jo gimtajame mieste Mašhade šiaurės rytų Irane.
Saugumo sumetimais Iranas pirmadienį uždarė oro erdvę virš Teherano. Laikini ir vietinės reikšmės skrydžių apribojimai taip pat galios antradienį ir tęsis iki ketvirtadienio laidotuvių.
Irano vadovams ir A. Khamenei rėmėjams valstybinės laidotuvės yra ir atsisveikinimas su ilgamečiu šalies aukščiausiuoju vadovu, ir politinės vienybės po karo demonstravimas. Šalies vyriausybė ne kartą teigė, kad Iranas kare atsilaikė, nepaisant to, jog susidūrė su kariniu požiūriu pranašesniais priešininkais.
Tačiau didelė dalis iš maždaug 86 mln. šalies gyventojų greičiausiai liks abejingi arba prieštaraus gedėjimui nacionaliniu mastu.
Velionis aukščiausiasis lyderis Islamo Respubliką valdė itin griežtai, o su kritikais be gailesčio susidorodavo.
Per masinius protestus, prasidėjusius praėjusių metų pabaigoje, demonstrantai skandavo „Mirtis diktatoriui“. Protestai buvo brutaliai numalšinti, o per susidūrimus su A. Khamenei pavaldžiomis šalies saugumo struktūromis žuvo tūkstančiai demonstrantų.
Po A. Khamenei žūties aukščiausiuoju lyderiu kovo pradžioje buvo paskirtas jo sūnus Mojtaba Khamenei, tačiau jis nuo to laiko viešumoje nesirodė, todėl netyla spėlionės apie jo sveikatos būklę. Pranešama, kad jis patyrė sunkių sužalojimų, ir kol kas neaišku, ar dalyvaus laidotuvėse Mašhade.
Reikalavo keršto Amerikai
Pirmadienį ajatolos Ali Khamenei laidotuvių procesijoje dalyvavę iraniečiai ragino keršyti ir išreiškė nepritarimą deryboms su tais, kurie atsakingi už aukščiausiojo lyderio mirtį.
„Mes nenorime susitarimo. Norime Trumpo galvos!“, – skandavo jie, turėdami galvoje JAV prezidentą, kurio šalis kartu su Izraeliu surengė bendrus smūgius, per kuriuos vasario 28 d. žuvo A. Khamenei.
Jo kaip „kankinio“ žūtis giliai sukrėtė iraniečius, teigė procesijos dalyvis Gholamreza Khanbabai, kuris 1989 m. taip pat dalyvavo Islamo Respublikos įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini laidotuvėse.
„Tuomet man buvo dvidešimt keleri metai. Žmonės buvo entuziastingi (norėdami atiduoti pagarbą), bet kartu ir sukrėsti“, – sakė 58-metis vyras.
R. Khomeini mirė 1989 m. birželio 3 d. Jo laidotuvės, surengtos po trijų dienų, pritraukė didžiausią iki tol Irano istorijoje žmonių minią.
Gh. Khanbabai pasakojo, kad tuo metu, mirus lyderiui, kuris 1979 m. užbaigė dviejų tūkstantmečių monarchijos laikotarpį buvusioje Persijoje, iraniečiai „negalėjo įsivaizduoti, kas jų laukia“.
Valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad tuomet velioniui pagarbą atidavė ne mažiau kaip 10 mln. žmonių.
Laidotuvės sukėlė chaosą: gedintieji apspito R. Khomeini palaikus vežantį automobilį, dėl to suplyšo jo laidojimo šydas, o velionio kūnas nukrito ant žemės. Spūstyse žuvo apie 10 žmonių, o daugiau nei 10 tūkst. buvo sužeista.
„Jei turėčiau palyginti šią ceremoniją su ta, sakyčiau... šįkart minia atrodo entuziastingesnė“, – tikino Gh. Khanbabai.
Šia laidotuvių procesija Islamo Respublikos valdžia tikisi pademonstruoti jėgą savo priešams po penkių savaičių karo su Izraeliu ir JAV.
Susitarimo memorandumą vadino „veidmainių žodžiais“
Izraelio ir JAV bombardavimai, per kuriuos žuvo A. Khamenei ir kiti aukšti pareigūnai, taip pat vyko po masinių protestų Irane, su kurių dalyviais, pasauk žmogaus teisių organizacijų, buvo brutaliai susidorota. Teigiama, kad per šias demonstracijas A. Khamenei pavaldžios Islamo Respublikos saugumo tarnybos nužudė tūkstančius savo šalies piliečių.
R. Khomeini mirtis buvo „pirmasis sukrėtimas“ iraniečiams, o A. Khamenei nužudymas – „antrasis“, – sakė 65-erių procesijos dalyvis, prisistatęs Kazemi pavarde.
Jis pridūrė, kad pastebėjo „tokį patį susijaudinimą“, kaip ir 1989-aisiais.
Jis, kaip ir kiti naujienų agentūros AFP apklausti žmonės, teigė netikintis Irano ir JAV derybomis, kurių rezultatas buvo praėjusį mėnesį pasirašytas šalių susitarimo memorandumas.
„Norime keršto... nes jei nieko nebus padaryta, situacija pablogės“, – sakė jis.
Kitas vyras, kuris atsisakė pasakyti savo vardą, rankoje laikė D. Trumpo nuotrauką su taikikliu.
50-metis Ali Heydari taip pat kalbėjo tik apie kerštą.
„Ką reiškia šis susitarimo memorandumas? Nepriimsime nei taikos, nei draugystės su tuo, kuris nužudė mūsų tėvą“, – sakė jis, turėdamas galvoje A. Khamenei.
„Tai tik veidmainių žodžiai – žmonių, kurie galvoja tik apie savo interesus ir nesupranta tautos“, – tikino jis, atkartodamas bet kokius kompromisus su Vašingtonu atmetančios Irano kietosios linijos šalininkų poziciją.