Latvijos premjeras Andris Kulbergas paaiškino, kodėl Ryga prašo Briuselio skirti 7 mlrd. eurų Rusijos karo sukeltoms gynybos ir ekonominėms išlaidoms padengti.

Latvijos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo 2027 m. šalis gynybai turės skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP – apie 1,8 proc. daugiau už prognozuojamą Europos valstybių vidurkį.

Latvija prašo šį skirtumą padengti iš 2028–2034 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto. A.Kulbergo skaičiavimu, per šį septynerių metų laikotarpį būtent ir susidarytų apie 7 mlrd. eurų.

A.Kulbergas pabrėžė, kad grėsmių atgrasymas prie Latvijos naudingas visai Europai: „Jei mūsų siena atsilaiko, kiti Europos regionai irgi tampa saugesni nepriklausomai nuo to, ar už tai moka.

[[ge:lrytas:lrytas:43564257]]

Kai nauda tenka visiems, o išlaidos sutelktos vienoje geografinėje vietovėje, rezultatas visuomet tas pats – nepakankamos investicijos.“

Dėl geografinės padėties Latvijai brangiau kainuoja ir skolinimasis, todėl šalis moka didesnes palūkanas už investicijas, kuriomis mažinama visai ES kylanti grėsmė.

A.Kulbergo vertinimu, kiekvienas į pasienio įtvirtinimus investuotas euras suteikia didesnį atgrasomąjį poveikį nei euras, išleistas už 1,5 tūkst. km į vakarus nuo rytinės sienos.

[[ge:lrytas:lrytas:43640017]][[ge:lrytas:lrytas:43639980]][[ge:lrytas:lrytas:43627241]][[ge:lrytas:lrytas:43591680]][[ge:lrytas:lrytas:43582992]]

„Jeigu Europa nori už kiekvieną eurą gauti kuo daugiau saugumo, ji turi investuoti ten, kur yra siena. Tai nėra prašymas parodyti solidarumą. Tai pasiūlymas, kaip veiksmingiausiai paskirstyti kapitalą“, – teigė jis.

Pasak jo, didžioji dalis gynybai išleidžiamų lėšų grįžta į Vakarų Europą, nes ginklai ir kita įranga perkami Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Kol Latvijos skola auga, Vakarų Europos valstybės gauna užsakymų.

A.Kulbergas pabrėžė, jog 7 mlrd. eurų sudaro maždaug 0,4 proc. siūlomo beveik 2 trln. eurų ES biudžeto ir 5,3 proc. iš 131 mlrd. eurų, numatytų gynybai ir kosmoso sričiai.

Šią sumą padalijus 449 mln. europiečių vienam žmogui per metus tektų 2,23 euro.

„Vienas puodelis kavos kartą per metus“, – palygino premjeras ir pridūrė, kad vienam Latvijos gyventojui tenkanti našta siekia maždaug 540 eurų per metus.

Premjero manymu, jei ES negali skirti 2,23 euro vienam gyventojui per metus, problema jau ne ta, ar Latvija gali sau leisti gynybai skirti 5 proc. BVP, – kyla klausimas, ką praktiškai reiškia Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalis.

Joje numatyta, kad valstybei narei savo teritorijoje tapus ginkluotos agresijos auka kitos ES šalys privalo jai teikti pagalbą ir paramą visomis turimomis priemonėmis, vadovaudamosi Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsniu.

Latvija dėl savo gynybos paskelbė ambicingą planą